Jonas Masiliūnas (1899–1942)
III Seimo narys | |
Gimė 1899 m. balandžio 13 d. Gabulų kaime (Ramygalos valsčius, Panevėžio apskritis), valstiečių šeimoje. Mokėsi panvėžio realinėje mokykloje, vėliau Pskove (Rusijoje). 1917 m. baigė Jakaterinodaro (dabar Krasnodaras, Rusija) gimnaziją. 1917 m. – Vyriausios Šiaurės Kaukazo lietuvių tarybos Jakaterinodare (dabar Krasnodaras, Rusija) sekretorius. Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. sausio 14 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ypatingų pavedimų valdininku prie Krašto apsaugos ministerijos. Tarnavo Kretingos komendatūroje, I atsk. batalione. 1917 m. liepos 31 d. įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1917 m. gruodžio mėnesį. Suteiktas pėstininko leitenanto laipsnis. Paskirtas ketvirtojo pėstininku pulko septintos kuopos jaunesniuoju karininku. 1920 m. sausio 4 d. dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose su lenkais. 1922 m. rugsėjo 24 d. pasitraukė iš Lietuvos kariuomenės. Iki 1923 m. studijavo ekonomiką Berlyno aukštojoje prekybos mokykloje. Gavo Finansų ministerijos stipendiją. Į III Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai. Nuo 1926 m. birželio 2 d. – Rinkimų komisijos narys, 1926 m. birželio 9 d. Krašto apsaugos komisijos narys (frakcijos nario Leono Bistro pavaduotojas), nuo 1926 m. spalio 15 d. Teisės komisijos nario pavaduotojas. Nuo 1927 m. birželio 14 – Susisiekimo ministerijos Komunikacijos tarnybos praktikantas ekonomistas. Nuo 1927 m. rugsėjo 16 d. – Susisiekimo ministerijos Komunikacijos tarnybos skyriaus viršininkas. 1927–1928 m. – Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybos direktoriaus padėjėjas, direktorius. Nuo 1928 m. rugsėjo 1 d. – Kybartų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas. Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybos Ekonominės direkcijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius. 1929–1930 m. – Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Nuo 1931 m. sausio 1 d. atsargos leitenanto laipsnis pakeistas į atsargos jaunojo leitenanto laipsnį. Nuo 1934 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys, Geležinkelių šaulių rinktinės garbės šaulys. Nuo 1934 m. lapkričio 23 d. suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. 1939 m. – VDU Teisių fakulteto Ekonominio skyriaus neetatinis lektorius. Skaitė kursą apie transporto politiką. 1939 m. – Geležinkelių valdybos įgaliotinis. Nuo 1939 m. lapkričio 21 d. iki 1940 m. birželio 17 d. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras (A. Merkio Ministrų kabinetas). 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1940–1941 m. – ekonominės direkcijos direktorius. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų represinių struktūrų (NKVD) suimtas Kaune. Kalėjo lageriuose Belomorkanale, Puksoje (Plesecko rajonas, Archangelsko sritis). 1942 m. gruodžio 28 d. Puksos lageryje sušaudytas. Šeima 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Karasuko rajoną, Novosibirsko sritį.
| |
Literatūra Tamošaitis M., Masiliūnas Jonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 371-372. |
Vilma Akmenytė-Ruzgienė