III Seimo narys
(1926 06 02 – 1927 04 12)

Gimė 1894 m. kovo 14 d. Cyrailės (Cyrailių) kaime (Punsko valsčius, Seinų apskritis) vidurinių valstiečių šeimoje.

Pradžios ir vidurinį mokslą įgyjo Seinuose ir Suvalkuose.

1910 m. Seinuose baigė komercinę gimnaziją.

1915–1916 m. – pradžios mokyklos mokytojas Dauguose ir Varėnoje.

Išlaikė keturių, šešių klasių bei brandos gimnazijos egzaminus eksternu.

Buvo priimtas į Leipcigo universitetą, 1918 m. Vokietijoje kilus revoliucijai nutraukė studijas.

Nuo 1920 m. pradėjo studijuoti ir įstojo į Berlyno universiteto Teisės fakulteto Ekonominį skyrių. 1926 m. šį skyrių baigė Kylio universitete.

1920 m. nutraukęs studijas, grįžo į Lietuvą ir įstojo savanoriu. Buvo pasiųstas į Karo mokyklą.

1920–1926 m. studijuodamas gyveno Vokietijoje. Apgynė disertaciją ekonomikos daktaro laipsniui gauti tema „Ekonominės unijos idėja Britų imperija“.

Gerai mokėjo lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas, silpnai italų ir ispanų kalbas.

Visuomeninę veiklą pradėjo besimokydamas Seinuose priklausė „Aušrinės“ kuopelei. 1917 m. dirbo vilniškiame „Lietuvos aidas“ nuolatiniu redakcijos bendradarbiu ir užsienio skyriaus redaktoriumi.

1919 m. dirbo spaudos skyriuje prie Lietuvos delegacijos Paryžiuje Versalio taikos konferencijos metu.

1919–1940 m. rašė periodiniuose leidiniuose „Lietuva“, „Lietuvos žinios“, „Trimitas“, „Tautos ūkis“, „Vakarai“, „Bendrasis žygis“.

1921 m. – humoristinio leidinio „Kultuvė“ įsteigėjas ir redaktorius.

Nuo 4-ojo dešimtmečio pradžios priklausė  Lietuvos žurnalistų sąjungai.

Nuo 1918 m. priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai (LSLDP), 1920 m. – LSLDP Centro komiteto narys, LSLDP parijos rinkimų į Steigiamąjį Seimą kompanijos vadovas. Ilgus metus buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos Centro komiteto narys.

1918–1919  m. – pirmoje M. Sleževičiaus vadovavo Spaudos ir propogandos biurui, kurių vienas svarbiausių uždavinių buvo savanorių telkimas (padėjo suredaguoti garsųjų atsišaukimą į Lietuvos savanorius).

1919 m. rugpjūčio mėn. – dalyvavo Antrojo internacionalo kongrese, Liucernoje (Šveicarija)

Į III Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai, keletą savaičių buvo LVLS frakcijos sekretorius.

Nuo 1926 m. birželio 7 d. – Ekonominės, Užsienio reikalų komisijų narys, nuo 1926 m. birželio 12 d. – Finansų ir biudžeto komisijos narys, 1926 m. liepos 20 d. – Teisių komisijos nario pavaduotojas, nuo 1926 m. rugsėjo 24 d. – Krašto apsaugos komisijos narys.

1926 m. gruodžio 17 d. įvykus perversmui, Juozas Pajaujis su savo šalininkais planavo surengti sukilimą prieš į valdžią atėjusius tautininkus ir krikščionius demokratus bei atkurti ankstesnę demokratinę santvarką.

1927 m. balandžio 4 d. buvo areštuotas ir įkalintas, tačiau dar veikiantis III Seimas nutarė , kad jis buvo suimtas neteisėtai.

1927 m. balandžio 12 d. paleidus III Seimą, 1927 m. balandžio 28 d. karo lauko teismo buvo nuteistas mirties bausme, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.

1929 m. rugpjūčio 31 d. – amnestuotas, pasižadėjus išvykti iš Lietuvos. 1929 m. spalio 3 d. – kartu su šeima išvyko į Prancūziją.

1933 m. – leista gyventi Klaipėdoje. Dirbo „Lietuvos eksporte“, nuo 1934 m. rudens dėstė ekonomikos mokslus Prekybos institute (institutas įsteigtas  E. Galvanausko), buvo šio instituto reikalų vedėjas. 1938 m. dėl politinių motyvų buvo atleistas iš instituto. 1938 m. Lietuvių darbininkų susivienijimo buvo išrinktas Klaipėdos Seimelio nariu.1938–1939 m. įsitraukė į vadinamą bendrą  valstiečių liaudininkų, krikščionių demokratų  ir voldemarininkų sukurtą antismetoninę koaliciją „Ašis“. Bendradarbiavo laikraščiuose „Žygis“, vėliau „Bendras žygis“. 1938 m. gruodžio 29 d. įkūrus Lietuvių aktyvistų sąjunga (LAS) išrinktas šios sąjungos valdybos nariu ir propogandos skyriaus viršininku.

1939 m. pavasari persikėlė į Kauną, o 1939 m. rudenį į Vilnių.

Išvertė daugelį vadovėlių vidurinėms mokykloms ir universiteto studentams: V. Zakševskio „Vidurinių amžių istorija“ (1921 m.) ir „Naujųjų amžių istorija“, M. Vėberio „Ūkio istorija“ (1929 m.), C. Gide ir Ch. Risto „Ekonominių teorijų istorija“ (1932 m.), Fr. Eulenburgo „Ekonominė politika ir užsienio prekyba“ (1931 m.). Dailiosios literatūros vertimai: A. Diuma „Trys muškietininkai“ (1929 m.), A. France „Pingvinų sala“ (1929 m.), V. Blansco-Ibanez „Rašytojo kelionė aplink pasaulį“ (1937–1939 m.).

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1940 m. liepos 8 d. sovietų represinių struktūrų buvo areštuotas ir kalinimas Lukiškių kalėjime. 1941 m. vasario 22 d. – paleistas didelėmis F. Bortkevičienės, G. Petkevičiatės-Bitės, giminių ir kitų asmenų pastangomis.

Nuo 1941 m. gegužės 1 d. dirbo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete (po jo 1941 m. kovo 24 d. kreipimosi į liaudies švietimo komisarą).

1941 m. birželio 23 d. sukilėlių sudarytoje Lietuvos Laikinojoje Vyriausybėje paskirtas eiti darbo ir socialinės apsaugos ministrop pareigas, net negavus jo sutikimo eiti šias pareigas.

1944 m. vasaros pabaigoje kartu su šeima pasitraukė į  Vokietiją. Čia jis parašė  penkių skyrių straipsnį apie 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą.

1946 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas.

Dalyvavo visuomeninėje ir politinėje viekloje: Amerikos lietuvių tarybos (ALT'os) narys (ALT'os Sandaros atstovas), Valstiečių liaudininkų sąjungos CK narys ir jos atstovas Tarptautinės valstiečių sąjungos (IPU) kongresuose.

1950–1952 Aliaskos (JAV) metodistų Ankoridžo universiteto dėstytojas, profesorius. Dėstė rusų kalbą ir Rusijos ekonominę geografiją.

1952 m. – dirbo Kongreso bibliotekos Vašingtone mokslinės informacijos srityje.

Bendradarbiavo lietuvių spaudoje (JAV) – „Naujienos“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Sėja“ ir kt. bei Lietuvių enciklopedijoje.

Nuo 1952 m. – vienas iš žurnalo „Varpas“ steigėjų ir redaktorių. Po mirties buvo išleista jo knyga „Soviet genocid in Lithuania“ (1980 m.).

Mirė 1973 m. birželio 10 d. Niujorke, JAV.  Palaidotas Niujorko St. Charles kapinėse.

Literatūra

Tamošaitis M., Pajaujis Juozas, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 392–395.