Rapolas Skipitis (1887–1976)
III Seimo narys | |
Gimė 1887 m. sausio 31 d. Baukų kaime (Smilgų valsčius, Panevėžio apskritis) valstiečių šeimoje. 1904 m. – baigė Palangos progimnaziją. 1909 m. – baigė Šiaulių gimnaziją. Dalyvavo gimnazijoje revoliuciniame judėjime, platino uždraustą lietuvišką spaudą, vadovavo gimnazijos slaptai mokinių kuopelei. 1906 m. – Politinių kalinių šelpimo organizacijos Šiauliuose vienas iš steigėjų. 1908 m. – slaptos lietuvių moksleivių konferencijos (Vilniuje) delegatas. 1909–1910 m. – studijavo Maskvos universitete medicinos mokslus. 1910–1914 m. – studijavo Maskvos universitete teisės mokslus. Universitetą baigė 1916 m., gavo teisininko diplomą. Nuo 1910 m. – „Aušrinės“ organizacijos narys. Aušrininkų moksleivių organizatorius. 1911–1914 m. – Maskvos lietuvių studentų pirmininkas. 1911 m. – Maskvos lietuvių šelpimo draugijos kursų vienas iš organizatorių, dėstytojas. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo Maskvos ir Peterburgo tremtinių šelpimo komiteto narys. 1917 m. – „Santaros“ partijos (Peterburge) vienas iš įkūrėjų, laikraščio „Santara“ vienas iš redaktorių. 1917–1918 m. – Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys. Deleguotas į Ukrainą rūpintis lietuvių pabėgėlių padėtimi. 1918 m. balandžio mėn. grįžo į Lietuvą. Mokytojavo Šiauliuose. 1918 m. pbaigoje – paskirtas taikos teisėju ir tardytoju, Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių mieste ir apskrityje. 1918 m. – kovojo su bermontininkais. Nuo 1919 m. – Lietuvos Šaulių sąjungos narys. 1927–1928 m. – Lietuvos Šaulių sąjungos pirmininkas. 1919–1920 m. – Kauno taikos teisėjas, apygardos teismo valstybės gynėjas. 1919–1920 m. – Komisijos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui rengti narys. 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 vasario 2 d. – vidaus reikalų ministras (VI Kazio Griniaus Ministrų kabinetas). Į II Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą. Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė LVLS frakcijai. Nuo 1926 m. birželio 5 d. – Seimo atstovų mandatų patikrinimo komisijos narys, nuo 1923 m. birželio 8 d. – Savivaldybių ir administracijos, Teisių ir redakcijos, Užsienio reikalų komisijos narys. Į III Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų partijos sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Nepriklausė jokiai frakcijai. Nuo 1926 m. birželio 9 d. – Ekonominės komisijos narys, nuo 1926 m. spalio 1 d. – Savivaldybių ir administracijos komisijos narys. 1925–1928 m. – savaitraščio „Ūkininkų balsas“ redaktorius. 1922–1940 m. – dirbo prisiekusiuoju advokatu. 1932–1940 m. – Advokatų tarybos narys. 1927–1928 m. – Aukštųjų mokyklų moksleivių šalpos draugijos pirmininkas. 1932–1940 m. – Užsienio lietuviams remti draugijos pirmininkas. 1937–1940 m. – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius. 1937–1940 m. – Lietuvos namų savininkų draugijos sąjungos savaitraščio „Namų savininkas“ redaktorius. 1935 m. Pasaulio lietuvių pirmojo kongreso iniciatorius, organizatorius, pirmininkas. Pasulio lietuvių sąjungos, Lietuvos namų savininkų draugijos pirmininkas. Humoro ir satyros teatro „Vilkolakis“ dalyvis, lietuvių operos rėmėjas. 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1941–1944 m. – Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas. 1946 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1947–1948 m. – Čikagos lietuvių tremtinių pirmininkas. 1949–1955 m. –Lietuvių teisininkų draugijos pirmininkas. Buvo VLIK'o narys. 1954 m. – JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys. 1967 m. – išleido dviejų tomų atsiminimų knygą „Nepriklausoma Lietuva“. Mirė 1976 m. vasario 23 d. Čikagoje (JAV). | |
Literatūra Tamošaitis M., Skipitis Rapolas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 463-466. |
Vilma Akmenytė-Ruzgienė