SMETONA Antanas (1874–1944)

Vardas ir pavardė – Antanas SMETONA

Gimimo data ir vieta – 1874 m. rugpjūčio 10 d., Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis 

Mirties data ir vieta – 1944 m. sausio 9 d., Klivlandas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 

Palaidojimo vieta – 1944 m. buvo palaidotas Klivlando Knollwood Cemetery Mausoleum, JAV, 1975 m. palaikai buvo perkelti į All Souls kapines Čardone (Chardon), Ohajo valstijoje, JAV 

Profesija – teisininkas

Tautybė – lietuvis (katalikas)

Tėvai – Jonas Smetona (1832–1886) ir Julijona Smetonienė (buv. Kartanaitė, 1838–1905), kilęs iš mažažemių valstiečių 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, žmona – Sofija (buv. Chodakauskaitė), dukros – Birutė (1910–1913) ir Marija (1905–1992), sūnus – Julius (1913–1974)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

III Seimo (1926–1927) narys (1926-06-02 / 1926-12-19)

Seimo nario veikla 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d.

Rinkimų apygarda: Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (sąraše buvo įrašytas 1-as). Taip pat kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Liet. Ekonominės-Politinės Žemdirbių Sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (sąraše buvo įrašytas 1-as); II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 9 (sąraše buvo įrašytas 1-as); IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (sąraše buvo įrašytas 1-as); VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 10 (sąraše buvo įrašytas 1-as). 

Frakcija: Tautininkų frakcijos narys.

Seimo prezidiumo narys: nebuvo. Nors 1926 m. birželio 2 d. kandidatavo Seimo Pirmininko rinkimuose, tačiau šias pareigas užėmė Jonas Staugaitis. 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

Švietimo komisijos narys (nuo 1926 m. birželio 9 d.) 

Paklausimai, pasisakymai: Seimo posėdžiuose kalbėdavo retai. Pasisakė svarstant Seimo rinkimų patikrinimo komisijos pranešimą, dalyvavo diskusijoje peržiūrint 1926 m. valstybės biudžetą, 1926 m. liepos 13 d. kartu s kitais teikė interpeliaciją Finansų ministrui dėl Ministrų Kabineto finansinės politikos. 1926 m. lapkričio 4 d. – pasisakė apie Lietuvos ir SSRS nepuolimo sutartį. Nuo 1926 m. lapkričio vidurio Smetona ir kiti tautininkai perėjo į opoziciją Vyriausybei ir pradėjo remti krikščionis demokratus: lapkričio 26 d. – parėmė krikščionių demokratų interpeliaciją Vyriausybei dėl nesankcionuotos studentų demonstracijos išvaikymo; lapkričio 30 d. – pasirašė krikščionių demokratų interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ir užsienio reikalų ministrui dėl tariamai blogos užsienio politikos; gruodžio 16 d. – kritikavo žemės reformą ir Vyriausybės agrarinę politiką.

Išsilavinimas 

Mokėsi Taujėnų pradinėje mokykloje, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje. 

1991–1893 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. 

Tęsė mokslus Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijoje. 1896 m. buvo pašalintas iš šios gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepakluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai.

1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. 

1897–1902 m. studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Teisės fakultete, už dalyvavimą studentų neramumuose buvo du kartus šalintas iš universiteto, bet baigė universitetą įgydamas teisininko diplomą.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Studijuodamas Sankt Peterburge priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. 

1899 m. už dalyvavimą studentų neramumuose buvo areštuotas ir du kartus šalintas iš universiteto. 

Nuo 1900 m. rašė straipsnius į „Varpą“ ir kitus Tilžėje leidžiamus lietuviškus laikraščius, juo platino tarp Sankt Peterburgo lietuvių.

1902 m. rudenį apsigyveno Vilniuje, dirbo advokato padėjėju. 

1902–1914 m. dirbo Vilniaus žemės banke. 

1902–1908 m. – Lietuvos demokratų partijos Centro komiteto narys.

1905–1906 m. su Juozu Tūbeliu ir Jonu Jablonskiu redagavo laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. 

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo narys, pirmininkavo jo posėdžiui, kuriame svarstytas Lietuvos autonomijos klausimas. 
Dalyvavo daugelio lietuviškų visuomeninių, kultūros ir švietimo organizacijų, tokių kaip „Aušra“, „Rytas“, „Rūta“, Lietuvių dailės draugija, veikloje.

1906 m. – laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redaktorius.

1907 m. – vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų ir vadovų, išrinktas į draugijos laikraščio „Lietuvių tauta“ redakcinę komisiją. 

1907–1913 m. – laikraščio „Viltis“ leidėjas ir redaktorius, buvo vienas iš jo steigėjų.

1914–1915 m. ir 1923–1924 m. – laikraščio „Vairas“ leidėjas ir redaktorius.

1914–1915 m. – Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto vicepirmininkas.

1915 m. rugpjūčio 10 d. – 1918 m. balandžio 19 d. – Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti pirmininkas. 

Nuo 1915 m. dalyvavo komisijoje, iš Lietuvių mokslo draugijos perėmusioje lietuviškų vadovėlių leidybą (be A. Smetonos nariai buvo M. Biržiška, P. Klimas, A. Janulaitis, K. Bizauskas): per penkerius metus išleista 115 vadovėlių, A. Smetona rūpinosi aritmetikos teorija ir algebra (jo verstų vadovėlių terminologija suderinta su J. Jablonskio ir P. Mašioto nustatytąja, išlikusia iki šių dienų). Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė graikų kalbą. 

1916 m. kartu su Steponu Kairiu ir Jurgiu Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese. 

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijos dalyvis, jai pirmininkavo. Konferencijos metu buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 

1917 m. rugsėjis – 1919 m. balandis – Lietuvos Tarybos (nuo 1918 m. liepos 2 d. – Lietuvos Valstybės Tarybos) prezidiumo pirmininkas (su pertrauka 1918 m. vasarį). 

1917–1918 m. – laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktorius ir leidėjas.

1917 m. lapkričio 2–10 d. – Berno–Lozanos lietuvių konferencijos dalyvis. 

1918 m. vasario 16 d. – pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 

1919 m. balandžio 6 d. – 1920 m. birželio 19 d. – Lietuvos Valstybės Prezidentas (Valstybės Prezidentu išrinktas 1919 m. balandžio 4 d.). 

1920 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu (Vyriausiojo teismo narys, 1923–1925 m. – Centro valdybos narys). 

1920 m. pabaiga – 1921 m. pradžia – Lietuvos delegacijos Arbitražo komisijoje valstybinei sienai su Latvija nustatyti pirmininkas. 

1920–1926 m. buvo opozicinės Tautos pažangos partijos (nuo 1924 m. rugpjūčio – Lietuvių tautininkų sąjunga) vadovas, taip pat redagavo ir bendradarbiavo partijos leidiniuose „Tėvynės balsas“, „Krašto balsas“, „Lietuvių balsas“, „Vairas“, „Lietuvis“ ir „Tauta“.

1922 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatu buvo iškeltas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Ekonominės bei politinės Lietuvos Žemdirbių Sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (sąraše buvo įrašytas 1-as); II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Ekonominės bei politinės Žemdirbių Sąjungos“ sąrašą Nr. 18 (sąraše buvo įrašytas 1-as); IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Žemdirbių ir Pažangos bloko“ sąrašą Nr. 9 (sąraše buvo įrašytas 1-as). 

1923 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatu buvo iškeltas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „E. bei P. Lietuvos Žemdirbių Sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (sąraše buvo įrašytas 1-as); II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Tautos Pažangos partijos ir nepartinių grupių“ sąrašą Nr. 17 (sąraše buvo įrašytas 1-as); IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Žemdirbių–Pažangos bloko“ sąrašą Nr. 15 (sąraše buvo įrašytas 1-as); V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Pažangos žemdirbių–ūkininkų ir nepartinių“ sąrašą Nr. 7 (sąraše buvo įrašytas 1-as). 

1923 m. sausio 20 d. – balandžio 20 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Klaipėdos krašte.

1923 m. sausis–1926 m. gruodis – Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentas (nuo 1926 m.), dėstė etiką ir senovės filosofiją. 

1924 m. – paskirtas Tarptautinio banko valdybos vicepirmininku.

1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

1926 m. birželio 7 d. kandidatavo į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tačiau nebuvo išrinktas. 

Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, buvo pakviestas užimti valstybės vadovo pareigas.

1926 m. gruodžio 19 d. – 1940 m. birželio 15 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas. 

1927 m. balandžio 12 d. būdamas Lietuvos Respublikos Prezidentu paleido Lietuvos Respublikos III Seimą (1926–1927), tačiau nepaskelbė naujų Seimo rinkimų ir pažeidė Lietuvos Valstybės Konstituciją. 

1928 m. balandžio 14 d., pritariant Ministrų Kabinetui, paskelbė naują Lietuvos Konstituciją, smarkiai išplėtusią vykdomosios valdžios, ypač Respublikos Prezidento, galias. 

1930 m. tapo Lietuvos skautų sąjungos Brolijos šefu. 

1931 m. gruodžio 11 d. ypatingųjų tautos atstovų vienbalsiai perrinktas Respublikos Prezidentu. 

1938 m. gruodžio 14 d. tautos atstovų dar kartą perrinktas kitai septynių metų kadencijai. 

1938 m. patvirtino naują Lietuvos Konstituciją, kuri Respublikos Prezidentui suteikė iš esmės neribotą valdžią.

1940 m. birželio 15 d. per paskutinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį siūlė atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir ginklu priešintis SSRS kariuomenei. Daugumai posėdžio dalyvių tam nepritarus, pavedė Ministrui Pirmininkui Antanui Merkiui pavaduoti jį kaip Respublikos Prezidentą ir su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją. 

1941 m. kovą persikėlė į Jungtinės Amerikos Valstijas, dalyvaudavo tautininkų renginiuose. 

1941 m. balandį neoficialiai susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Benjaminu Sumneriu Wellesu ir JAV Prezidentu Franklinu Delanu Ruzveltu. 

1944 m. sausio 9 d. žuvo Klivlende, JAV, per nenustatytomis aplinkybėmis kilusį gaisrą. Buvo palaidotas Klivlando Knollwood Cemetery Mausoleum, JAV. 

1975 m. jo palaikai iš Klivlando buvo perkelti į All Souls kapines Čardone (Chardon), Ohajo valstijoje, JAV.

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos demokratų partijos; 

Tautos pažangos partija (nuo 1924 m. rugpjūčio – Lietuvių tautininkų sąjunga); 

Draugija „Aušra“; 

Draugija „Rytas“; 

Draugija „Rūta“; 

Lietuvių mokslo draugija; 

Lietuvių dailės draugija; 

Lietuvių draugija nuketėjusiems nuo karo šelpti; 

Lietuvos šaulių sąjunga.

Įvertinimai ir apdovanojimai 

Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis; 

Klaipėdos išvadavimo Sidabro medalis; 

1927 m. liepos 14 d. – Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas; 

1927 m. – Vyties Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas; 

1927 m. – Vyčio Kryžiaus ordino IV laipsnis; 

1927 m. – Vyčio Kryžiaus ordino V laipsnis; 

1928 m. – Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas; 

1928 m. kovo 20 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas; 

1930 m. gruodžio 30 d. – Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine; 

1931 m. – Šaulių Žvaigždės ordinas (Lietuvos šaulių sąjungos apdovanojimas); 

1933 m. – Gedimino Vilko ordinas (Skautų sąjungos apdovanojimas); 

1936 m. gegužės 24 d. – „Plieno sparnų“ garbės ženklas.

Užsienio valstybių apdovanojimai: 

1927 m. – Pijaus IX 1-ojo laipsnio ordinas (Šventasis sostas); 

1927 m. – Šventųjų Morico ir Lazario 1-ojo laipsnio ordinas (Italija); 

1931 m. – Leopoldo 1-ojo laipsnio ordinas (Belgija);

1931 m. – Erelio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (Estija); 

1932 m. – Baltojo liūto ordino Aukso grandinė (Čekoslovakija); 

1932 m. – Baltosios rožės ordino grandinė (Suomija); 

1937 m. – Pabaltijo ugniagesių draugijų sąjungos žvaigždė (Latvija); 

1938 m. – Baltosios žvaigždės ordino Aukso grandinė (Estija);

1938 m. – Trijų žvaigždžių ordino Aukso grandinė (Latvija); 

1938 m. – Garbės legiono 1-ojo laipsnio ordinas (Prancūzija).

Atminimo įamžinimas 

Antano Smetonos atminimas įamžintas pašto ženkluose, monetose, medaliuose, tapybos ir skulptūros darbuose. Jo atminimui išleistos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pastatytas spektaklis. 

Antano Smetonos vardu gatvės yra pavadintos: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Varėnoje, Ukmergėje, Želvoje ir Užulėnyje (Ukmergės rajone), Šatijuose (Kauno rajone). 

1920 m. JAV nukaltas bronzinis medalis „Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919“. 

1926 m. Lietuvos mokomajam karo laivui suteiktas pavadinimas „Prezidentas Smetona“.

1928 m. tiltas prie Pasvalio pavadintas Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos tiltu.

1929 m. Kauno karo mokyklai suteiktas Pirmojo Lietuvos Prezidento pavadinimas.

1931 m. Kaune, Aukštojoje Panemunėje, esanti alėja buvo pavadinta A. Smetonos vardu. 1940 m., po okupacijos, pavadinimas buvo pakeistas. 1990 m. pavadinimas buvo sugrąžintas.

1938 m. nukaldinta 10 litų nominalo moneta su Antano Smetonos atvaizdu. 

1938 m. atidaryta Ukmergės valstybinė Antano Smetonos gimnazija. 1940 m., po okupacijos, pavadinimas buvo pakeistas. 1991 m. pavadinimas sugrąžintas – Ukmergės A. Smetonos vidurinė mokykla (nuo 2001 m. – gimnazija).

1939 m. Kaune įsteigtas Antano Smetonos vardo lituanistikos institutas. 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo ir buvo perkeltas į Vilnių.

1995 m. įsteigta metinė vardinė Prezidento A. Smetonos stipendija bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje.

1996 m. vasario 16 d. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje atidengtas Antano Smetonos paminklas (skulptorius Alfonsas Vaura, architektas Kęstutis Mikšys).

2009 m. gegužės 8 d. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta Antano Smetonos vardu (nuo 2010 m. birželio mėnesio – gimnazija). 

2022 m. Kauno Antano Smetonos gimnazija reorganizuota, prijungiant prie Kauno „Varpo“ gimnazijos, o Antano Smetonos vardas suteiktas Rokų gimnazijai.

2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė „Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.

2019 m. rugpjūčio 10 d. – Užugiryje atidengtas Antano Smetonos paminklas. 

2019 m. lapkričio 22 d. Kaune, ant pastato Maironio g. 27 atidengta atminimo lenta: „Šiame pastate 1919 m. balandžio 4 d. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874–1944) ir 1919 m. balandžio 6 d. davė priesaiką“.

2023 m. Palangoje atidengtas paminklas Prezidentui Antanui Smetonai.

Rašytinis palikimas 

Antanas Smetona bendradarbiavo su įvairiais leidiniais ir buvo kelių jų redaktorius. 1905–1906 m. kartu su Juozu Tūbeliu ir Jonu Jablonskiu redagavo laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. 1905–1915 m. padėjo rengti tautinius lietuviškus leidinius ir redagavo laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“ bei žurnalą „Vairas“. 1917–1918 m. buvo oficialus laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktorius ir leidėjas. Nuo 1915 m. dalyvavo Vadovėlių komisijoje, kurioje redagavo geografijos vadovėlius ir išvertė algebros bei aritmetikos vadovėlius. Jo „Aritmetikos teorija“ buvo išleista net septynis kartus. 1920–1926 m. redagavo ir bendradarbiavo Tautos pažangos partijos (vėliau Lietuvos tautininkų sąjungos) leidiniuose: „Tėvynės balsas“, „Krašto balsas“, „Lietuvių balsas“, „Vairas“, „Lietuvis“ ir „Tauta“. 

1925–1927 m. skelbė mokslinius straipsnius filosofijos, etikos, teisės ir senovės graikų kultūros klausimais. Išvertė ir paskelbė kelis Platono kūrinius. 1930–1931 m. „Pažangos“ bendrovė išleido jo straipsnių rinkinį keturiais tomais: „Vienybės gairėmis“, „Šviesos takais“, „Atgimstant“, „Lietuvių santykiai su lenkais“. 1934 m. ta pati bendrovė išleido jo kalbų ir straipsnių rinkinį „Pasakyta parašyta“ (antroji tomo dalis, apimanti 1934–1939 m. laikotarpį, išleista 1974 m. Bostone).

Gyvendamas Vokietijoje ir Šveicarijoje, parašė atsiminimus apie paskutines nepriklausomos Lietuvos dienas: „Lietuva prieš mirštamą pavojų“ ir „Nuo Mozūrų ežerų ligi Šveicarijos“. JAV pradėjo rašyti istorinį veikalą „Lithuania propria“.

Šaltiniai ir literatūra: 

1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-07 (3 posėdis), 1926-06-07 (4 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), 1926-06-12 (7 posėdis), 1926-07-13 (19 posėdis), 1926-11-16 (43 posėdis), 1926-12-19 (64 posėdis), Seimo Stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

Antano Smetonos korespondencija, 1940–1944, sudarė ir parengė Daiva Dapkutė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 1999. 
Antrosios (Kauno) Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1922-09-19, p. 3. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923-04-17, p. 5. 

Apygardos Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai (IV apygarda), Lietuva, 1923-04-24, p. 5. 

Botyrius, Vilius. Antanas Smetona. Signatarų genealogijos: 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 249–263.

Bukaitė, Vilma, Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo, Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 98–122.

Bukaitė, Vilma. Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime, Parlamento studijos, 2018, Nr. 25, p. 11–36.

Bukaitė, Vilma. Nuo Vilniaus žemės banko darbuotojo iki Prezidento: Antano Smetonos veikla 1914–1920 m., Kultūros barai, 2019, Nr. 7/ 8, p. 85–92.

Eidintas, Alfonsas. Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, 512 p.

Eidintas, Alfonsas. Antanas Smetona. Politinės biografijos bruožai, Vilnius, 1990.

I (Marijampolės) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-26, p. 4. 

I Apygardos Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-26, p. 5. 

II (Kauno) rinkimų į Seimą apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-21, p. 4. 

IV (Telšių) Apyg. Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-26, p. 3. 

Kairiūkštytė, Nastazija. Antanas Smetona tautinio atgimimo kelyje (XIX a. pab.–XX ap. pr.), Voruta, 2010, Nr. 8–10.

Merkelis, Aleksandras. Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, Vilnius: Vyčio paramos fondas, 2017, 747 p.

Nefas, Mindaugas. Dvasios aristokratai. Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m., Versus, 2019. 

Rinkimas į Seimą, Lietuva, 1926-04-10, p. 3. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227.

Seimo Rinkimų I Apygardos (Marijampolės) Komisija, Lietuva, 1922-09-21, p. 3.

Smetona Antanas, Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Ąžuolyno biblioteka, https://atminimas.kvb.lt/smetona-antanas/ (žr. 2024-06-28) 

Smetona, Antanas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/4122-smetona-antanas

Smetona, Antanas. Rinktiniai raštai, Kaunas: Menta, 1990, 512 p.

Šliogeris, Vaclovas. Antanas Smetona. Žmogus ir valstybininkas, Sodus (Mičiganas), 1966; 

Truska, Liudas. Antanas Smetona ir jo laikai, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996, 411 p.

Truska, Liudas. Smetona Antanas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 474–476. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-22, p. 4. 

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 6. 

VI (Utenos) rinkimų į Seimą apygardos, Lietuva, 1926-04-19, p. 4.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Susijusi informacija 

• 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
• Antanas SMETONA (1874–1944), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
• Lietuvos Respublikos III Seimas (1926–1927)