VOLDEMARAS Augustinas (1883–1942)

 

 

Vardas ir pavardė – Augustinas VOLDEMARAS 

Gimimo data ir vieta – 1883 m. balandžio 16 d., Dysnos kaimas, Tverečiaus valsčius, Švenčionių apskritis  

Mirties data ir vieta – 1942 m. gruodžio 16 d., Butyrkų kalėjimo ligoninė, Maskva, Sovietų Sąjunga  

Palaidojimo vieta – nežinoma, 2012 m. Petrašiūnų kapinių panteone Kaune atidengtas kenotafas 

Profesija – istorikas  

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Juozapas Voldemaras ir Agota (Šimkutė) Voldemarienė, mažažemiai valstiečiai 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, žmona – prancūzė Matilda (Delahaye, Jaščenko) Voldemarienė, vaikų neturėjo, augino įsūnį Liusjeną 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

III Seimo (1923–1926) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d. 

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA  

III Seimo (1923–1926) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (jame įrašytas 1-as);  taip pat III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 3 (jame įrašytas 1-as)  ir VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Tautininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 10 (jame įrašytas 2-as);  

FRAKCIJA: 

Tautininkų frakcijos narys 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

Nebuvo. 1926 m. birželio 2 d. Augustino Voldemaro kandidatūra buvo iškelta renkant Lietuvos Respublikos Seimo I vicepirmininką, tačiau išrinktas nebuvo.  

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Mandatų patikrinimo komisijos narys (išrinktas 1926 m. birželio 2 d.);  

Užsienio reikalų komisijos narys (išrinktas 1926 m. birželio 9 d.); 

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

Aktyviai dalyvavo plenariniuose posėdžiuose, dažnai sakė ilgas kalbas, polemizavo su oponentais. Parėmė Karo padėties naikinimo, Amnestijos, Spaudos demokratizavimo įstatymus. Dažnai pasisakydavo užsienio politikos klausimais. Nevengė aštriai kritikuoti  vidaus ir užsienio politiką. Po 1926 m. gruodžio 17 d. ginkluoto valstybės perversmo buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, tačiau iki pat Seimo paleidimo ėjo ir Seimo nario pareigas. 

1926 m. lapkričio 26 d. kartu su kitais Seimo nariais pasirašė interpeliaciją dėl policijos veiksmų išvaikant nesankcionuotą Kauno studentų demonstraciją; 

1926 m. lapkričio 30 d. kartu su kitais Seimo nariais pasirašė interpeliaciją dėl prastai vykdomos užsienio politikos; 

1926 m. gruodžio 14 d. parėmė krikščionių demokratų interpeliaciją Ministrui Pirmininkui dėl plk. Vinco Grigaliūno‑Glovackio ir mjr. Povilo Plechavičiaus suėmimo; 

1927 m. vasario 25 d. parskaitė savo vadovaujamo naujojo Ministrų kabineto deklaraciją.

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Skaityti išmoko namuose.

1892–1896 (kitur – 1894) m. mokėsi Tverečiaus pradžios mokykloje.  

1899 m. baigė trijų klasių Švenčionių miesto mokyklą.  

1902–1904 m. mokėsi Peterburgo gimnazijoje, ją baigė aukso medaliu.  

1904–1909 m. Peterburgo universitete studijavo klasikinę filologiją ir istoriją. 

1910 m. sausio 20 d. jo magistro darbas apie Romos imperatoriaus Adrijano agrarinius įstatymus pelnė aukso medalį.  

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1900 m. liepą trumpai dirbo Daugėliškio valsčiaus raštinėje raštvedžio padėjėju.  

1907–1913 m. bendradarbiavo Antano Smetonos Vilniuje leistame laikraštyje „Viltis“, dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje. 

1913 m. rudenį buvo paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu.  

1914–1915 m. stažavosi Italijoje ir Švedijoje.  

1916 m. pabaigoje įstojo į Peterburge įkurtą Tautos pažangos partiją.

1916–1917 m. ėjo Permės universiteto profesoriaus pareigas.  

1917 m. birželio 9–16 d. atstovavo Tautos pažangos partiją Rusijos lietuvių seime Petrograde, buvo išrinktas šio Seimo pirmininku, šio Seimo priimtos deklaracijos, reikalavusio Lietuvos nepriklausomybės, autorius.  

1917 m. rugsėjo 8–16 d. su lietuvių delegacija dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve.  

1918 m. atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos derybose tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos.  

1918 m. kovo mėn. grįžo į Lietuvą.  

1918 m. liepos 13 d. kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą.  

1918 m. spalio 20 d. kaip Lietuvos Valstybės Tarybos delegacijos narys dalyvavo susitikime su Vokietijos kancleriu Maksu fon Badenu (Max von Baden).  

1918 m. lapkričio 11 d. – 1918 m. gruodžio 26 d. – Lietuvos Respublikos I Ministrų kabineto Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras;

1918 m. lapkričio 11 d. – 1918 m. gruodžio 19 d. taip pat laikinai ėjo ir krašto apsaugos ministro pareigas. 

1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 5 d. – Lietuvos Respublikos II Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras (Ministras Pirmininkas Mykolas Sleževičius). 

1919 m. – Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje vadovas. 

1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras (Ministras Pirmininkas Pranas Dovydaitis). 

1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. spalio 2 d. – Lietuvos Respublikos IV Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras (Ministras Pirmininkas Mykolas Sleževičius). 

1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 15 d. – Lietuvos Respublikos V Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras (Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas). 

1920 m. balandžio 14–16 d. kandidatavo Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatūra buvo iškelta: II (Kauno) rinkimų apygardoje „Tautos Pažangos ir bepartinių kuopos“ sąraše Nr. 5 (jame įrašytas 2-as).  

1920–1922 m. – Kaune veikusių Aukštųjų kursų lektorius.

1922–1926 m. – Lietuvos Universiteto profesorius. 

1922 m. vasario 16 d. paskirtas pirmuoju Lietuvos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanu.  

1922 m. spalio 10–11 d. kandidatavo Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatūra buvo iškelta: III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Žemdirbių – Pažangos bloko“ sąrašą Nr. 13 (jame įrašytas 9-as);  IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Žemdirbių ir Pažangos bloko sąrašą“ Nr. 9 (jame įrašytas 2-as);  V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Žemdirbių ir Pažangos bloko“ sąrašą Nr. 12 (jame įrašytas 1-as).  

1923 m. gegužės 12–13 d. kandidatavo Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatūra buvo iškelta: II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Tautos Pažangos partijos ir nepartinių grupės“ sąrašą Nr. 17 (jame įrašytas 2-as);  III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Ūkininkų ir Tautos Pažangos Partijos“ sąrašą Nr. 11 (jame įrašytas 2-as).  

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1923–1926) narys. 

1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. – Lietuvos Respublikos XIV Ministrų kabineto Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, 1928 m. lapkričio 22 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. taip pat ėjo ir krašto apsaugos ministro pareigas. 

1927–1930 m. – pusiau legalios sukarintos organizacijos Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis vilkas“ vyriausiasis vadas. 

1929 m. gegužės 6 d. prieš Augustiną Voldemarą įvykdytas kairiųjų studentų pasikėsinimas, jo metu žuvo adjutantas vyresn. ltn. Pranas Gudynas, o A. Voldemaras, jo įsūnis Liusjenas ir kpt. Leonas Virbickas buvo sužeisti.  

1930 m. liepos 24 d. „kaip pavojingas visuomenės tvarkai ir rimčiai asmuo“ iš Kauno ištremtas į Platelius, Vėliau, iki 1934 m. birželio policijos prižiūrimas gyveno Zarasuose.  

1934 m. birželio 7–8 m. Augustiną Voldemarą bandytą grąžinti į valdžią nepavykusio karinio pučo metu. 

1934 m. birželio 17 d. karo lauko teismo sprendimu, už dalyvavimą puče, nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, kalintas Utenos arešto namuose. 1938 m. vasario mėn. amnestuotas, su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos.  

1938 m. vasario mėn. – 1939 m. rugpjūčio mėn. gyveno Prancūzijoje.   

1939 m. rugpjūčio pabaigoje grįžo į Lietuvą, tačiau kirtęs valstybės sieną buvo sulaikytas ir apgyvendintas Zarasuose. 

1940 m. sausį pakartotinai išsiųstas į užsienį.  

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai buvo užsienyje. 

1940 m. birželio 18 d. su žmona grįžo į Lietuvą ir Virbalio geležinkelio stotyje buvo suimtas NKVD. 

1940 m. birželio 22 d. buvo išgabentas į Maskvą ir ten kalintas. 

1940 m. liepos 23 d. ištremtas į Ordžonikidzę, Šiaurės Osetijoje. 

1941 m. birželio 26 d. abu su žmona buvo suimti. Augustinas Voldemaras kalintas Osetijos ASSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) vidaus kalėjime Ordžonikidzėje.  

1941 m. lapkričio mėn. tardymas buvo baigtas, byla perduota NKVD Ypatingajam pasitarimui. Augustinas Voldemaras nuosprendžio laukė Ordžonikidzės kalėjime, tačiau artėjant karo frontui buvo pervežtas į Maskvą. 

1942 m. rugpjūčio 19 d. buvo atvežtas į Butyrkų kalėjimą Maskvoje, kur toliau buvo kalinamas.

1942 m. rugpjūčio 25 d. žmona Matilda mirė Kislovodsko kalėjime.

1942 m. gruodžio 16 d. nuo išsekimo mirė Maskvos Butyrkų kalėjimo ligoninėje. Palaidojimo vieta nežinoma. 

 

 

ORGANIZACIJŲ NARYS 

Lietuvių mokslo draugija (narys); 

Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis vilkas“ (vyriausiasis vadas); 

Lietuvos tautininkų sąjunga (narys); 

Tautos pažangos partija (narys). 

 

APDOVANOJIMAI 

1917 m. sausio 1 d. – Šv. Stanislovo III laipsnio ordinas (Rusijos imperija);  

1927 m. – Šventųjų Morico ir Lazario 1-ojo laipsnio ordinas (Italija);  

1927 m. – Karūnos 1-ojo laipsnio ordinas (Italija);  

1927 m. – Šv. Grigaliaus 1-ojo laipsnio ordinas (Šventasis Sostas);  

1928 m. vasario 15 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas;  

1928 m. lapkričio 23 d. – Vyties Kryžiaus II rūšies 1-ojo laipsnio ordinas;  

Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis (Nr. 2).  

 

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos paštas serijoje „De Jure“ išleido pašto ženklą (nominalas – 1 auksinas) su Augustino Voldemaro portretu (autorius Adomas Varnas). 

1997 m. Augustino Voldemaro gimtojoje sodyboje (Dysnos k., Didžiasalio sen., Ignalinos rajono sav.) pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: „Šioje sodyboje 1883 m. gimė / Lietuvos Respublikos / Ministras Pirmininkas / Augustinas Voldemaras“ (architektas Juozas Panavas).  

2005 m. Kauno miesto tarybos sprendimu Vytėnuose (Kauno m. savivaldybė) gatvė pavadinta Augustino Voldemaro vardu. 

2010 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu gatvė Naujosios Vilnios seniūnijoje pavadinta Augustino Voldemaro vardu. 

2012 m. gruodžio 14 d. Petrašiūnų kapinių panteone Kaune atidengtas kenotafas, skirtas Augustinui Voldemarui atminti.  

Naujosiose Rasų kapinėse Vilniuje yra atidengtas kenotafas, skirtas pagerbti okupacijų metu žuvusiems 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Ministrams Pirmininkams. Jame įamžintas ir Augustinas Voldemaras. 

2013 m. sausio 15 d. Augustino Voldemaro gimtosios sodybos vieta (Ignalinos rajono sav., Didžiasalio sen., Dysnos k.) įregistruota Kultūros vertybių registre.  

2013 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, Gedimino prospekte, ant pastato, pažymėto 9-uoju numeriu, buvo atidengta lenta, skirta atminti, kad šiame pastate 1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis Lietuvos Valstybės Ministras Pirmininkas ir pirmasis krašto apsaugos ministras Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Ši data yra laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.  

2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Augustinas Voldemaras“ (režisierius Alvydas Šlepikas, scenarijaus autorius Virginijus Savukynas); 

2018 m. lapkričio 9 d. Vilniuje, Gedimino pr. 13 buvo atidengta atminimo lenta, įamžinanti vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir vyko pirmieji Ministrų kabineto, kuriam vadovavo Augustinas Voldemaras, posėdžiai. 

2018 m. gruodžio 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio prieigose atidengta paminklinė plokštė, skirta atminti sušaudytiems ir tremtyje, ar kalinimo vietose žuvusiems 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų nariams. Joje įamžintas ir Augustinas Voldemaras (projekto iniciatorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, skulptorius Jonas Jagėla, architektai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Laisvai kalbėjo prancūzų, vokiečių, anglų, rusų, švedų, lenkų, italų, rusų kalbomis, taip pat mokėjo senąsias lotynų, graikų ir hebrajų kalbas. Daug rašė spaudoje įvairiais visuomenės, politikos ir kultūros klausimais. Jo publicistika buvo aštri, kritikuojanti. Aktyviai kritikavo parlamentinę santvarką, krikščionių demokratų vyriausybių politiką, peikė žemės reformą, propagavo autokratiškai valdomos valstybės modelį. Už aštrią publicistiką Augustinui Voldemarui iškelta daug baudžiamųjų bylų, jis ne kartą buvo teisiamas už tikrą ar tariamą politinę veiklą ir pats bylinėjosi kaip ieškovas.  Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose: „Viltis“, „Vairas“, „Švietimo darbas“, „Nauoji Romuva“. 

Voldemaras, Augustinas. Национальная борьба в Великом Княжестве Литовском в XV и XVI веках, Санкт-Петербург: Типография Императорской Академии Наук, 1910.

Voldemaras, Augustinas. Revendications Lituaniennes, Paris: [s.n.], 1919. 

Voldemaras, Augustinas. Lithuanie et Pologne, [Berlin]: [Elsnerdruck], [1920].

Voldemaras, Augustinas. Les relations russo-polono-lithuaniennes, Paris: imp. Desmoineaux & Brisset, [1920]. 

Voldemaras, Augustinas. La Lithuanie et ses problèmes, Lille: Mercure universel, 1933. 

Voldemaras, Augustinas. Šių dienų patriotizmo reiškiniai, Kaunas: „Tautos balso“ leidinys, 1934. 

Voldemaras, Augustinas. Raštai, Chicago: Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, 1973. 

Voldemaras, Augustinas. Pastabos saulėlydžio valandą, Vilnius: Mintis, 1992.

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923-04-17, p. 6. 

Augustinas Voldemaras Šiaurės Osetijos ASSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) vidaus kalėjime Ordžonikidzėje, Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas, https://lyavaizdai.archyvai.lt/vaizdai/3/doc6401?sqid=743a7cdc301699cbdafe8bf74359b560a7d51acd (žr. 2023-07-25) 

Augustinas Voldemaras, in: Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabineto nariai, sud. Ramunė Driaučiūnairė, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2019, p. 300–309. 

Augustinas Voldemaras, Prof., Geni, https://www.geni.com/people/Augustinas-Voldemaras-Prof/6000000069369341886 (žr. 2023-07-25) 

Augustino Voldemaro gimtosios sodybos vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/A1664A91-E1AF-4999-8425-A76C536B3C4C (žr. 2023-07-25) 

Bitautas, Algis; Tamošaitis, Mindaugas. Voldemaras Augustinas, in: Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 488–495. 

Bus atidengta lenta, menanti Lietuvos kariuomenės atkūrimą 1918 metais, 2013-11-18, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, https://kam.lt/bus-atidengta-lenta-menanti-lietuvos-kariuomenes-atkurima-1918-metais/ 

I (Marijampolės) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-27, p. 3. 

Į Steigiamąjį Seimą, Lietuva, 1920-03-28, p. 1–2. 

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-28, p. 3. 

III (Raseinių) rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-28, p. 3. 

III Seimo stenogramos: 1926-06-02, 1 pos.; 1926-06-09, 6 pos.; 1926-11-26, 46 pos.; 1926-11-30, 47 pos., 1926-12-14, 59 ir 60 pos.; 1927-02-25, 69 pos., Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

IV (Telšių) Apyg. Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-26, p. 3. 

J. J. Voldemaras Augustinas, in: Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966, t. 34, p. 506–507. 

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta. Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011. 

Petrašiūnų kapinėse Kaune atidengtas kenofatas ministrui pirmininkui Augustinui Voldemarui, 2012-12-14, 15min.lt, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/petrasiunu-kapinese-kaune-atidengtas-kenofatas-valstybes-vadovui-augustinui-voldemarui-56-288518 

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų, 2018-11-07, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, https://lrvk.lrv.lt/lt/naujienos/pirmajai-lietuvos-vyriausybei-100-metu 

Pirmieji Lietuvos Ministrų Kabinetai 1918 metais Vilniuje, sud. Algimantas Kasparavičius, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018. 

Rinkimai į Seimą, III (Raseinių) rinkimų apygardos sąrašai, Lietuva, 1926-04-19, p. 4. 

Rinkimai į Seimą, Lietuva, 1926-04-13, p. 3. 

Rinkimai į Seimą, VI (Utenos) rinkimų apygardos sąrašai, Lietuva, 1926-04-19, p. 4. 

Rudis, Gediminas. Augustinas Voldemaras – nemokėjęs pralaimėti politikas, in: Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai 1918–1940, Vilnius: Alma litera, 1997, p. 182–215. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227, p. 11–12. 

Skirius, Juozas. Prof. Augustinas Voldemaras – tvirtos užsienio politikos šalininkas (1926 – 12 16 – 1929 09 19), in: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Kaunas: Šviesa, 1999, p. 229–251. 

Skirius, Juozas. Prof. Augustinas Voldemaras ir tarptautinis Lietuvos valstybingumo įteisinimo procesas (1918 11 11–1920 06 19), in: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Kaunas: Šviesa, 1999, p. 13–38. 

Truska, Liudas. Voldemaras Augustinas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 563–564. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003. 

V Rinkimų Šiaulių-Panevėžio Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-09-30, p. 3. 

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų“, Vilnius, 2010 m. gegužės 26 d., Nr. 1-1572, Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška, https://aktai.vilnius.lt/document/30183804 

Voldemaras Augustinas, in: Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“, https://atminimas.kvb.lt/asmenvardis05ad.html?asm=VOLDEMARAS%20AUGUSTINAS (žr. 2023-07-25). 

Žalys, Vytautas. Lietuvos diplomatijos istorija (1925–1940), t. 1, Versus Aureus, 2007. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius