RAULINAITIS Pranas Viktoras (1895–1969)

 

 

Vardas ir pavardė – Pranas Viktoras RAULINAITIS 

Gimimo data ir vieta – 1895 m. rugsėjo 23 d., Čisavos kaimas, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis  

Mirties data ir vieta – 1969 m. spalio 13 d., Los Andželas, Jungtinės Amerikos Valstijos  

Palaidojimo vieta – San Fernando Mission kapinės, Mission Hills, Los Andželo apygarda, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos  

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas)  

Tėvai – Vincas Raulinaitis (1861–1923) ir Agota Raulinaitienė (buv. Zigmant, 1861–1911), ūkininkai 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, žmona Paulina Raulinaitienė (buv. Gervaitė, 1899–1966), sūnūs – Pranas Algis Raulinaitis (1927–2011) ir Julius Azis (1930–1999) 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Kandidatavo IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal sąrašą Nr. 2 – „Darbininkų, bežemių, mažažemių ir naujakurių (Darbo federacijos)“ sąrašas, jame įrašytas – pirmu numeriu. 

FRAKCIJA: 

Lietuvos darbo federacijos frakcijos narys. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1922 m. lapkričio 17 d. – išrinktas Mandatų komisijos nariu;  

1922 m. lapkričio 21 d. – išrinktas Komisijų komisijos nariu.  

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI: 

Nors dalyvavo tik devyniuose šios kadencijos Seimo posėdžiuose, tačiau aktyviai pasisakė už greitesnį Seimo prezidiumo formavimą; siūlė mažinti Seimo narių skaičių Seimo komisijose; pritarė siūlymui iš dešimto posėdžio pašalinti darbininkų kuopų atstovus dėl nepagarbos Seimui ir Lietuvos Respublikos himnui.   

TARPPARLAMENTINĖ VEIKLA: 

1922 m. gruodžio 10 d. – 1923 m. sausio 10 d. – Seimas Praną Viktorą Raulinaitį, jo paties prašymu dėl svarbių priežasčių, atleido nuo Seimo nario darbo. 

1922 m. gruodžio 10 d. – kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais atstovavo Lietuvą Tautų Sąjungos pilnaties sesijoje Ženevoje.  

1923 m. sausio 16 d. – Seimas šešioms savaitėms Praną Viktorą Raulinaitį, jo paties prašymu dėl svarbių priežasčių, atleido nuo Seimo nario darbo.  

 

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Kandidato IV (Telšių) ir I (Marijampolės) rinkimų apygardose. IV (Telšių) rinkimų apygardoje kandidatavo pagal sąrašą Nr. 4 – „Darbininkų bežemių, mažažemių ir naujakurių (Darbo federacijos)“ sąrašas, jame įrašytas – pirmu numeriu; I (Marijampolės) rinkimų apygardoje – taip pat pagal sąrašą Nr. 4 – „Darbininkų bežemių, mažažemių ir naujakurių (Darbo federacijos)“ sąrašas, jame įrašytas – aštuntu numeriu.  

FRAKCIJA: 

Lietuvos darbo federacijos frakcijos narys. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1924 m. sausio 29 d. – 1924 m. spalio 1 d. – II Seimo pirmasis sekretorius; 

1924 m. spalio 1 d. – 1926 m. kovo 5 d. – II Seimo antrasis vicepirmininkas. 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

1924 m. sausio 29 d. – 1926 m. kovo 5 d., būdamas Seimo Prezidiumo nariu, ėjo ir Seniūnų sueigos nario pareigas. 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. birželio 8 d. – Seimo narių mandatų patikrinimo komisijos narys; 

1923 m. birželio 5 d. – išrinktas Komisijų komisijos nariu; 

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Knygyno komisijos nariu;   

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Teisių ir redakcijos komisijos nariu;  

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Statuto komisijos nariu;  

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Finansų ir biudžeto komisijos nariu;   

1924 m. gruodžio 19 d. – išrinktas Užsienio reikalų komisijos nariu; 

1924 m. gruodžio 19 d. – Išrinktas Teisių komisijos nariu; (taip pat ėjo Redakcijų komisijos nario pavaduotojo pareigas).  

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI: 

Šios Seimo kadencijos metu daugiausia pasisakė, teikė siūlymus, referavo, diskutavo dėl su teise, ekonomika, finansais, mokesčiais, valstybės biudžetu susijusių teisės aktų bei įstatymų projektų. Pateikė kelias dešimtis pataisų svarstytiems įstatymams. Teisių ir redakcijos, Finansų ir biudžeto komisijų vardu referavo kelias dešimtis įstatymų ir jų projektų. 

TARPPARLAMENTINĖ VEIKLA: 

1923–1926 m. Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinės sąjungos grupės pirmininkas; 

1925–1926 m. Tarpparlamentinės sąjungos (IPU) tarybos narys; 

1924–1926 m. atstovavo Lietuvai tarptautiniuose suvažiavimuose Danijoje, Belgijoje, Italijoje ir kt.  

 

 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Kandidato IV (Telšių) ir VI (Utenos) rinkimų apygardose. IV (Telšių) rinkimų apygardoje kandidatavo pagal sąrašą Nr. 2 – „Darbo federacijos – mažažemių ir naujakurių sąjungos, laukų darbininkų sąjungos, tarnų, tarnaičių, bežemių ir kitų darbo žmonių sąjungų bei organizacijų“ sąrašas, jame įrašytas – pirmu numeriu; VI (Utenos) rinkimų apygardoje – taip pat pagal sąrašą Nr. 2 – „Lietuvos Darbo Federacijos. Mažažemių ir Naujakurių sąjungos, Geležinkelininkų Sąjungos, Laukų Darbininkų Sąjungos, Tarnų, Tarnaičių, bežemių ir kitų žmonių sąjungų bei organizacijų“ sąrašas, jame įrašytas – antru numeriu. 

FRAKCIJA: 

Lietuvos darbo federacijos frakcijos narys; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1926 m. birželio 2 d. – išrinktas Rinkimų patikrinimo komisijos nariu; 

1926 m. birželio 9 d. – išrinktas Ekonominės komisijos nariu;  

1926 m. birželio 9 d. – 1926 m. birželio 25 d. – ėjo Administracijos komisijos nario pavaduotojo pareigas; 

1926 m. birželio 15 d. – atšauktas iš Žemės ūkio ir miškų komisijos nario pavaduotojo pareigų;  

1926 m. birželio 25 d. – 1927 m. kovo 29 d. – ėjo Teisės komisijos nario pavaduotojo pareigas;  

1926 m. gruodžio 1 d. – išrinktas Savivaldybių ir administracijos komisijos nariu.  

1927 m. kovo 29 d. – išrinktas Teisių komisijos nariu.  

PAKLAUSIMAI IR INTERPELIACIJOS: 

Šios Seimo kadencijos metu pasisakė valstybės biudžeto, finansų klausimais, draugijų finansavimo ir kitais klausimais, kritiškai pasisakydavo dėl valdančiosios daugumos sudaryto Ministrų Kabineto teiktų įstatymų pataisų projektų jau egzistavusiems įstatymams. 

1926 m. lapkričio 16 d. Seimo posėdyje kartu su kitais Seimo nariais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl Švietimo ministro vykdytos politikos, didinti lenkų mokyklų skaičių;  

1926 m. lapkričio 19 d. Seimo posėdyje kartu su kitais Seimo nariais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl Ministrų Kabineto nutarimo dėl tarnautojų atleidimo iš darbo.  

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Baigė Sasnavos pradžios mokyklą. 

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje.  

1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, persikėlė į Vilnių, o iš ten su karo pabėgėliais pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą, į Voronežą;  

1917 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže;  

1917 m. įstojo į Žemės ūkio akademiją Maskvoje (kitur nurodoma, kad įstojo į Maskvos universitetą), tačiau dėl 1917 m. lapkričio mėn. Rusijoje bolševikų įvykdyto perversmo studijas nutraukė ir persikėlė į Jekaterinodarą (dabar Krasnodaras), Šiaurės Kaukaze;   

1919–1923 m. gavęs JAV lietuvių Tautos fondo stipendiją, studijavo Friburgo universiteto (Šveicarija) Teisės fakultete;  

1923 m. vasario mėn. Friburgo universitete įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį, disertaciją parašė apie Lietuvos valstybės ūkio problemas;  

1927 m. eksternu baigė Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teisės fakultetą.  

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1917 m. persikėlė į Jekaterinodarą (dabar Krasnodaras), Šiaurės Kaukaze, įsitraukė į krikščionių demokratų partijos veiklą.  

1918 m. Jekaterinodare (dabar Krasnodaras) kartu su kitais įkūrė Vyriausiąją Lietuvių Tautos Tarybą Šiaurės Kaukaze, tapo jos pirmininku.   

1918 m. kaip Vyriausiosios Lietuvių Tautos Tarybos Šiaurės Kaukaze delegatas grįžo į Lietuvą, į Vilnių, kur rūpinosi karo pabėgėlių grįžimu į Lietuvą, kurį laiką dirbo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“ redakcijoje.   

1919 m. sausio pradžioje persikėlė į Kauną, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dirbo spaudos propagandos skyriuje. 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys.   

1922 m. gruodžio 10 d. – kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais atstovavo Lietuvos valstybę Tautų Sąjungos pilnaties sesijoje Ženevoje.  

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys (1924 m. Seimo pirmasis sekretorius, 1924–1926 m. – Seimo antrasis vicepirmininkas). 

1924–1936 m. dėstė Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje; jam buvo suteiktas Žemės ūkio ekonomijos ir politikos katedros docento vardas; akademijoje dėstė žemės ūkio, miškų ir civilinę teisę.  

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentui paleidus Seimą ir nepaskelbus naujų Seimo rinkimų perėjo į opoziciją Vyriausybei. Už kritiką Vyriausybei baustas, neleista kalbėti susirinkimuose, 1932 m. trumpam buvo ištremtas iš Kauno į provinciją.  

1927 m. liepos 4 d. pradėjo verstis advokato praktika.  

1931–1944 m. dirbo Kauno metropolijos kurijos juriskonsultu.  

1934 m. pasistatė namą Kaune, V. Putvinskio ir Maironio gatvių kampe, tai – vienas iš modernizmo architektūros pavyzdžių, projekto autorius – architektas Vytautas Landsbergis. 

1934 m. pirmininkavo Lietuvos katalikų veikimo akcijos centro metinei konferencijai. 

1934–1935 m. vienas iš valstybės paskirtų advokatų Klaipėdos krašto nacistinių organizacijų narių teismo byloje, žinomoje Neumanno-Sasso (Noimano-Zaso) bylos vardu (buvo paskirtas keturių kaltinamųjų gynėju).  

1936–1940 m. ėjo Lietuvių–prancūzų draugijos prancūzų kalbos ir literatūros kursų vedėjo pareigas.  

Ėjo Vytauto Didžiojo universiteto docento pareigas, Teologijos fakultete dėstė civilinę teisę ir procesą, Statybos fakultete – bendrąją teisę, Teisės fakultete – praktinę teisę.  

1939 m. dalyvavo Lietuvos Vyčių Seime Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten atstovavo Lietuvių katalikų jaunimo federaciją „Pavasaris“.  

1941–1944 m., nacistinės okupacijos metu, dirbo Švietimo ministerijos juriskonsultu.  

1941–1944 m. Vilniaus universitete vadovavo Prekybinės teisės katedrai, drauge profesoriavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete Kaune, dėstė civilinės, bendrosios ir praktinės teisės disciplinas; 

1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, emigravo į Vokietiją, apsigyveno Freiburge, prancūzų okupuotoje zonoje;  

1944 m. dirbo Freiburgo Apeliacinio teismo civiliniame skyriuje,  

1944 m. Prancūzijos karinė valdžia paskyrė karinių teismų advokatu; 

1946 m. vieną semestrą dėstė bendrovių teisę Pabaltijo universitete Hamburge;  

1948 m. buvo paskirtas Badeno DP („Displaced Persons“) profesinio švietimo organizavimo vadovu;  

1948 m. įsteigė Prekybos mokyklą Freiburge, ir iki 1949 m. jai vadovavo ir dėstė prekybos teisę;  

1949 m. emigravo į Australiją.  

1950–1952 m. vadovavo Australijos lietuvių kultūros fondui;  

1950 m. jo pastangomis įsteigtas Karaliaus Mindaugo institutas Melburne, iki persikeliant į JAV ėjo šio instituto vadovo pareigas; 

1954 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Los Andžele, Kalifornijoje.  

Nuo 1955 m. dirbo draudimo ir nekilnojamojo turto agentu. 

1955 m. prisidėjo steigiant Lietuvos mokslo institutą Los Andžele.  

1957–1959 m. vadovavo Amerikos lietuvių teisininkų draugijos Los Andželo skyriui. 

1969 m. spalio 13 d. mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaidotas San Fernando Mission kapinėse (Mission Hills, Los Andželo apygarda, Kalifornija, JAV). 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Amerikos lietuvių teisininkų draugijos narys (Los Andželo skyriaus pirmininkas);  

Australijos lietuvių kultūros fondo narys (vadovas); 

Blaivybės draugijos narys;  

Kooperatinės bendrovės „Žinijos“ narys; 

Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ (nuo 1933 m. – Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“) narys; 

Lietuvių–amerikiečių draugijos narys;  

Lietuvių–prancūzų draugijos narys (1923–1940 m. valdybos narys, bibliotekos vedėjas); 

Lietuvių–šveicarų draugijos narys;  

Lietuvių–žydų draugijos narys;  

Lietuvos ateitininkų federacijos narys;  

Lietuvos darbo federacijos narys (1919–1927 m. narys, vienas iš steigėjų, centro valdybos narys);  

Lietuvos katalikų veikimo centro narys (centro valdybos narys);  

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys (centro komiteto narys); 

Lietuvos mažažemių ir naujakurių sąjungos narys (vienas iš steigėjų 1926 m., pirmininkas);   

Lietuvos šaulių sąjungos valdybos narys;  

Lietuvos teisininkų draugijos narys;  

Naujosios Romuvos bičiulių draugijos narys;  

 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

1938 m. vasario 16 d. – apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu;  

Buvo apdovanotas Prancūzijos Respublikos valstybės apdovanojimu Ordre national de la Légion d'honneur.  

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Pranas Viktoras Raulinaitis bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose ir profesiniuose leidiniuose. Skelbė straipsnius šiuose leidiniuose: „Nepriklausomoji Lietuva“, „Lietuva“, „Laisvė“, „Rytas“, „XX amžius“, „Lietuvos aidas“, „Ateitis“, „Mūsų laikraštis“, „Naujoji Romuva“, „Darbininkas“, „Ateitis“, „Tėvynės sargas“, „Blaivybė“, „Ūkininkas“, „Ekonomika“, „Teisė“, „Draugija“, „Teisininkas“, „Tiesos kelias“, „Šaltinis“, „Žemaičių Prietelius“, „Panevėžio Balsas“ „Žemės ūkio akademijos metraštis“, „Vakarai“, „Tėviškės žiburiai“, „Į Laisvę“, „Draugas“, „Tėvynės Sargas“, „Švyturys“. Australijos leidžiamuose laikraščiuose: „Tėviškės Aidai“, „Švyturys“, „Mūsų Pastogė“ ir kt. Taip pat bendradarbiavo leidžiant „Lietuvių enciklopediją“. Parašė keletą knygų. : „Parlamentarizmas“ (1925), „Administracijos principai“ (1926), „Darbo organizacijos metmenys“ (1930).  

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Advokatų sąrašas, Vyriausybės žinios, 1933-09-15, Nr. 424, p. 2–3. 

Aplink mus, Draugas, 1939-07-20, p. 6. 

Daugiau svečių, Draugas, 1939-07-18, p. 2. 

Dr. iur. Pranas Viktoras Raulinaitis, Draugas, 1969-10-16, p. 5. 

I Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-26, p. 5. 
I Seimo stenogramos: 1922-11-17 (2 posėdis), 1922-11-21 (3 posėdis), 1922-12-12 (9 posėdis), 1923-01-06 (18 posėdis); II Seimo stenogramos: 1923-06-05 (1 posėdis), 1923-06-08 (2 posėdis), 1924-12-19 (153 posėdis); III Seimo stenogramos: 1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), 1926-06-15 (8 posėdis), 1926-06-25 (14 posėdis), 1926-11-16 (43 posėdis), 1926-11-19 (44 posėdis), 1926-12-01 (48 posėdis), 1927-03-29 (75 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1927.

In Memoriam. Pranas Viktoras Raulinaitis, Tėvynės sargas, 1971, Nr. 1, p. 208–210. 

Išgnts A., Lietuvos katalikų veikimo centro konferencija, Draugas, 1928-05-04, p. 2. 

IV (Telšių) Apyg. Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-23, p. 3. 

IV (Telšių) Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-24, p. 5. 

Julius Azis Raulinaitis (1930–1999), Find a Grave, https://www.findagrave.com/memorial/85494065/julius-azis-raulinaitis (žiūrėta 2022-06-29). 

K. P., Jaunieji skrieja, Draugas, 1924-09-12, p. 2. 

K. P., Žemės ūkio akademija Dotnuvoj, Draugas, 1924-10-17, p. 2. 

K. V. C. Konferencija, Draugas, 1929-10-17, p. 2. 

KVC Kauno rajono konferencijos nauja valdyba, Draugas, 1929-10-17, p. 2. 

L. K. V. C., Draugas, 1934-10-10, p. 2. 

Mano pasaulėžiūra. Kultūrininkų pasisakymų rinkinys, redagavo dr. Juozas Prunskis, Chicago: Draugo spaustuvė, 1958. 

Nauji advokatai, Draugas, 1927-07-14, p. 1. 

Paremkite Lietuvos kultūrininkų darbą, Draugas, 1926-07-17, p. 2. 

Pastabėlės, Draugas, 1926-03-13, p. 2.  

Pranas Algis Raulinaitis (1927–2011), Find a Grave, https://www.findagrave.com/memorial/136487333/pranas-algis-raulinaitis (žiūrėta 2022-06-29).

Pranas V Raulinaitis, Find a Grave, https://www.findagrave.com/memorial/176765817/pranas-v-raulinaitis (žiūrėta 2022-06-29).

Pranas Viktoras Raulinaitis (1895–1969), ancestry.com, https://www.ancestry.ca/genealogy/records/pranas-viktoras-raulinaitis-24-30n151 (žiūrėta 2022-06-29).

Pranas Viktoras Raulinaitis, Lietuvių enciklopedija, T. 25, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, p. 23–24. 

Prof. Dr. P. V. Raulinaitis, Tėvynės sargas, 1955, Nr. 2, p. 128. 

Raulinaitis Pr. V., Krikščionys Demokratai Šiaurės Kaukaze (Atsiminimų nuotrupos), Krikščionis demokratas, 1927, Nr. 3–5, p. 161. 

Raulinaitis Pr. V., Pr. V. Raulinaičio pareiškimas visuomenei, Žemaičių prietelius, 1927-06-19, p. 6–7. 

Raulinaitis, Pranas Viktoras. Krikščionys Demokratai Šiaurės Kaukaze (Atsiminimų nuotrupos), Krikščionis demokratas, 1927, Nr. 3–5, p. 160–162. 

Red. Dr. Pranas Raulinaitis, Draugas, 1925-01-27, p. 2. 

Rinkimai į Seimą. Telšių rinkimų apygardos sąrašai, Lietuva, 1926-04-10, p. 3–4. 

Rinkšelis, Žilvinas. Visuomenės veikėjų P. ir P. Raulinaičių namas, Modernizmas ateičiai, https://modernizmasateiciai.lt/visuomenes-veikeju-p-ir-p-raulinaiciu-namas/ (žiūrėta 2022-06-29) 

Sagatienė, Dovilė. Užmirštas Pirmosios Lietuvos Respublikos politikas teisininkas Pranas Viktoras Raulinaitis ir jo slaptas 1952 m. rankraštis apie lietuvių tautos suverenumą (ištrauka), Parlamento studijos, 2021, Nr. 31, p. 102–115. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227. 

Svarauskas, Artūras. Raulinaitis Pranas Viktoras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 435–438. 

Šerkšnas St., Marijampolės Ateitininkų 10 metų gyvavimo sukaktuvės, Draugas, 1928-06-21, p. 3. 

Tininis, Juozas. Prof. dr. Pr. V. Raulinaitis (1895.IX.23–1969.X.13), Aidai, 1969, Nr. 10, p. 465–466. 

Už nuopelnus Lietuvai: 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Veilentienė, Audronė. „Kad šalies parlamentinė institucija būtų šventovė“. Seimo nario Prano Raulinaičio knyga „Parlamentarizmas“, Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 160–161. 

Veilentienė, Audronė. Įžanga P. V. Raulinaičio straipsniui: tarpukario Lietuvos parlamentaras apie parlamentinę užsienio politikos kontrolę, Parlamento studijos, 2013, Nr. 14, p. 175–177. 

Veilentienė, Audronė. Seimo nario Prano Viktoro Raulinaičio knyga „Parlamentarizmas“, Parlamento studijos, 2018, Nr. 25, p. 188–189. 

VI (Utenos) rinkimų į Seimą apygardos, Lietuva, 1926-04-16, p. 4–5.

Vincas Raulinaitis, Lietuvių enciklopedija, T. 25, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, p. 24. 

Vokietininkų bylos eiga. Gynybos liudytojas patvirtino kariškių pratimų faktą. Neumaninkams nemalonus žemėlapis, Draugas, 1935-03-23, p. 3. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius