ROBINZONAS Jokūbas / ROBINSON Jakob (1889–1977)

Vardas ir pavardė – Jokūbas ROBINZONAS / Jakob ROBINSON 

Gimimo data ir vieta – 1889 m. lapkričio 28 d., Seirijai, Alytaus apskritis 

Mirties data ir vieta – 1977 m. spalio 24 d., Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 

Palaidojimo vieta – nėra duomenų 

Profesija – teisininkas

Tautybė – žydas (judėjas)

Tėvai – Dovydas ir Bliuma Robinzonai, kilęs iš rabinų ir maskilių (žydų Švietimo sąjūdžio šalininkų) šeimos, buvo vyriausias iš septynių vaikų

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, žmona – Klara Rebeka (buv. Kacaitė), dukros – Atali ir Tamara-Vita 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

II Seimo (1923–1926) narys (1923-06-05 / 1926-06-02) 

III Seimo (1926–1927) narys (1926-06-02 / 1926-12-19)

Seimo nario veikla 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Rinkimų apygarda: išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytųjų Mažumų (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 8 (sąraše buvo įrašytas 3-ias), taip pat kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytųjų Mažumų (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 7 (sąraše buvo įrašytas 6-ias), V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytųjų Mažumų (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 13 (sąraše buvo įrašytas 10-as). 

Frakcija: Žydų frakcija, frakcijos pirmininkas ir Tautinių mažumų bloko lyderis 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 1923 m. birželio 8 d. buvo pasiūlytas kandidatu nuo Žydų frakcijos į Švietimo komisiją, tačiau į ją nepateko. Nepatekę į norimas komisijas, Žydų frakcijos nariai pasiskirstė veiklos sritis, kuriose gilino žinias; Jakobas Robinzonas pasirinko švietimo ir žemės reformos klausimus. 1924 m. gruodžio 19 d. jis vėl buvo pasiūlytas į Švietimo komisiją, tačiau po lygiai pasidalijus balsams, kandidatūra buvo atmesta. 

Paklausimai, pasisakymai: Jakobas Robinzonas buvo vienas aktyviausių II Seimo narių. Būdamas frakcijos pirmininku, jis dažnai kalbėjo frakcijos vardu ir teikė paklausimus vykdomosios valdžios atstovams dėl mokesčių politikos, tautinių mažumų kalbų vartojimo ir tautinių mokyklų klausimais. Robinzonas gynė žydų tautinės mažumos ir visos šalies gyventojų interesus, ypatingą dėmesį skirdamas ekonomikos plėtrai ir teisinėms garantijoms.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

Rinkimų apygarda: Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Žydų demokratinio susivienijimo“ sąrašą Nr. 15 (sąraše buvo įrašytas 1-as), taip pat kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Žydų demokratinio susivienijimo“ sąrašą Nr. 16 (sąraše buvo įrašytas 1-as), III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Žydų demokratinio susivienijimo“ sąrašą Nr. 20 (sąraše buvo įrašytas 1-as), VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Žydų demokratinio susivienijimo“ sąrašą Nr. 12 (sąraše buvo įrašytas 2-as). 

Frakcija: Žydų frakcija 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

Švietimo komisijos narys (nuo 1926 m. birželio 9 d.); 

Ekonomikos komisijos nario pavaduotojas (nuo 1926 m. birželio 9 d.);

Paklausimai, pasisakymai: Žydų frakcijos vardu išreiškė palaikymą Mykolo Sleževičiaus vadovaujamam Ministrų Kabinetui. Svarstant 1927 m. valstybės biudžetą, ragino Seimo narius atkreipti dėmesį į painią mokesčių sistemą ir siūlė ją supaprastinti. 

Išsilavinimas 

Lankė žydų religinę mokyklą Vištytyje.

1904–1910 m. mokėsi ir baigė Suvalkų gimnaziją. 

1910–1914 m. studijavo Varšuvos universiteto Teisės fakultete, baigęs įgijo daktaro laipsniui prilygintą teisininko diplomą.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Studijuodamas Varšuvoje dirbo korepetitoriumi Suvalkuose. 

1914–1915 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 

1915 m. Vilniuje pateko į vokiečių nelaisvę ir tris metus praleido Vokietijos karo belaisvių stovyklose. 

1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, apsigyveno Virbalyje, ten išmoko lietuvių kalbą. 

1919–1922 m. įkūrė ir vadovavo Virbalio žydų gimnazijai, parengė mokymo programą, mokykloje buvo dėstoma hebrajų kalba.

1919–1922 m. – Lietuvos žydų tautinės tarybos narys. 

1920 m. kartu su kitais įsteigė žydų skautų organizaciją „Hašomer Hacair“ Lietuvoje.

1922 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatu buvo iškeltas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Sionistų organizacijos“ sąrašą Nr. 11 (sąraše buvo įrašytas 9-as), IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Sionistų organizacijos „Už Tautos Autonomiją“ sąrašą Nr. 11 (sąraše buvo įrašytas 6-as), VI (Utenos) „Sionistų organizacijų „Už Tautos Autonomiją“ sąrašą Nr. 12 (sąraše buvo įrašytas 6-as). 

1922 m. persikėlė į Kauną – Lietuvos laikinąją sostinę, dirbo teisininku, buvo vienas iš Kauno jidiš laikraščio „Di idishe shtime“ bendra redaktorių. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1925–1933 m. atstovavo Lietuvos žydų bendruomenę Europos tautinių mažumų kongresuose, konsultavo Žydų delegacijų komitetą, dalyvavo bandymuose įsteigti Pasaulio žydų kongresą (1927–1936 m.), tapo Bernheimo peticijos idėjos autoriumi (1933 m.). 

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

Nuo 1926 m. vienas iš „Tarbut“ mokytojų seminarijos vadovų. 

Nuo 1927 m. užsiėmė advokatūros praktika Kaune, daugiausiai dirbo su kriminalinėmis bylomis. 

1931–1933 m. – Užsienio reikalų ministerijos patarėjas teisės klausimais. 

1931 m. atstovavo Lietuvai Vokietijos ir Lietuvos Nuolatinėje taikinimo komisijoje. 

1932 m. buvo Lietuvos Vyriausybės advokatas Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje, nagrinėjant Klaipėdos krašto Statuto interpretacijos bylą. 

1933 m. balandžio 19 d. kartu su Klaipėdos teisininku Hiršu Rolniku Plungėje suorganizavo protesto akciją prieš žydų persekiojimą Vokietijoje. 

1940 m. gegužės pabaigoje išvyko iš Lietuvos. 

1940 m. gruodžio 4 d. per Lisabonos uostą (Portugalija) Jakobas Robinzonas su šeima emigravo į JAV. 

1941 m. vasarį įkūrė Žydų reikalų institutą (Institute of Jewish Affairs, IJA), Amerikos ir Pasaulio žydų kongreso tyrimų padalinį, kuriam vadovavo iki 1947 m. Pagrindinės IJA tyrimų temos buvo žydų likimas nacių okupuotoje Europoje, žalos atlyginimo ir kompensacijos klausimas, teisinis nacių nusikaltėlių persekiojimo pagrindas ir žmogaus teisių, kaip žydų teisių gynimo priemonės, koncepcijos propagavimas. 

1942–1944 m. dėstė tarptautinę teisę Kolumbijos universitete (Niujorkas, JAV). 

1945 m. konsultavo JAV vyriausiąjį prokurorą Niurnbergo Tarptautiniame kariniame tribunole Robertą H. Džeksoną ir parengė „žydų bylos“ projektą. 1946 m. patarė JAV vyriausiajam prokurorui Telfordui Teilorui dėl Fliko bylos Niurnbergo Tarptautiniame kariniame tribunole.

1946 m. tapo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu.

1946 m. dirbo ekspertu konsultantu Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO), konsultavo komandą, steigusią Žmogaus teisių komisiją.

1947 m. tapo Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) Žydų Agentūros teisiniu konsultantu. 

1948–1957 m. buvo nuolatinės Izraelio misijos prie Jungtinių Tautų Organizacijs (JTO) teisinis konsultantas ir Izraelio užsienio reikalų ministerijos patarėjas teisės klausimais. Jis prisidėjo prie Izraelio diplomatinių tarnybų kūrimo. 

1952 m. parengė reparacijų sutartį tarp Izraelio ir Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR). 

Nuo 1955 m. buvo Tarptautinės žmogaus teisių komisijos narys. 

1957 m. tapo teisės patarėju Konferencijoje dėl materialinių pretenzijų Vokietijai, padėjo įsteigti Yad Vashem tyrimų skyrių ir koordinavo Holokausto tyrimus tarp kelių tyrimų institutų (tarp jų YIVO, Yad Vashem, Leo Baeck instituto, Wiener bibliotekos ir Centre de Documentation Juive Contemporaine). Jis koordinavo šių ir kitų žydų institucijų bendradarbiavimą su kaltintojais nacių nusikaltėlių teismuose. 

1960–1961 m. buvo specialiuoju Izraelio generalinio prokuroro padėjėju nacių ideologo Adolfo Eichmanno teisme Jeruzalėje. 

Baigęs diplomatinę tarnybą, iki mirties dirbo Yad Vashem muziejuje. 

Mirė 1977 m. spalio 24 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Organizacijų, asociacijų narys 

Nėra duomenų

Įvertinimai, apdovanojimai, atminimo įamžinimas 

2020 m. buvo įsteigtas Jacob Robinson individualių ir kolektyvinių teisių istorijos institutas, kuris priklauso Jeruzalės Hebrajų universiteto Humanitarinių ir Teisės fakultetams.

Rašytinis palikimas 

Rašė ir redagavo straipsnius pagrindiniame Lietuvos žydų dienraštyje „Di jidiše štime“ („Žydų balsas“), aptardamas įvairius žydų bendruomenės gyvenimo klausimus. Taip pat bendradarbiavo su moksliniais leidiniais, pvz., „Teisė“, ir sudarė „Vyriausybės žinių“ I dalies (1918–1932) rodyklę. Jo svarbiausias veikalas yra 1934 m. išleistas dviejų tomų „Klaipėdos krašto konvencijos komentaras“, ginantis Lietuvos politines ir teisines pozicijas Klaipėdos krašte. Šis darbas buvo išverstas į vokiečių kalbą tais pačiais metais.
Jo publikacijos apie Lietuvos ir tarptautinę teisę įtvirtino jo kaip mokslininko ir teisininko reputaciją. Iki Antrojo pasaulinio karo jis paskelbė daugiau nei 10 svarbių publikacijų teisės tematika Lietuvoje ir užsienyje. Per ir po karo jis paskelbė daugiau nei 10 straipsnių, daugiausia anglų kalba, analizuojančių nusikaltimus prieš žmoniškumą, bausmes ir teisines problemas. 

Jakobas Robinsonas redagavo Holokausto skyrių „Encyclopedia Judaica“ (1971 m.) ir kelis Holokausto dokumentinių šaltinių tomus. Jis taip pat paskelbė kelis svarbius bibliografinius darbus apie tarptautinę teisę. Gyvenimo pabaigoje puikiai valdė devynias kalbas, dar keliomis galėjo dirbti profesinėje veikloje.

Parašė ir parengė leidinius: 

Das Minoritätenproblem und seine Lietratur, Berlin, Leipzig, 1928; 

Klaipėdos krašto konvencijos komentaras, Kaunas, 1934; 

Litauen, Zürich, 1935; 

Estijos, Latvijos ir Lietuvos konvencija dėl savitarpio pirmesniojo teistumo pripažinimo, Kaunas, 1936; 

Lietuvos pilietybės teisių kolizijos, Kaunas, 1936; 

Iš Lietuvos tarptautinės ir tarpsritinės baudžiamosios teisės, Kaunas, 1936–1937; 

Were the Minorities Treaties a Failure?, New York, 1943; 

Human Rights and Fundamental Freedoms in the Charter of the United Nations, New York, 1946; 

And the Crooked shall be maid Straight, New York, 1965; 

The International Military Tribunal and the Holocaust: Some Legal Reflections, Tel Aviv, 1972; 

The Holocaust: The Nuremberg Evidence, New York, 1976.

Šaltiniai ir literatūra: 

Bendikaitė, Eglė. Robinzonas Jakobas (Robinzon Jakob), in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 442–446. 

Jacob Robinson Institute for the History of Individual and Collective Rights, https://robinson.huji.ac.il/AboutTheInstitute (žr. 2024-07-03) 

Jakob Robinson (1889–1977), Jewish Virtual Library, https://www.jewishvirtuallibrary.org/robinson-jacob?utm_content=cmp-true (žr. 2024-07-03) 

Jokūbas Robinzonas – litvakas, sutaikęs Izraelį ir Vokietiją, parengė Zigmas Vitkus, bernardinai.lt, 2012-08-02, https://www.bernardinai.lt/2012-08-02-jokubas-robinzonas-litvakas-sutaikes-izraeli-ir-vokietija/ 
Life, times and work of Jokūbas Robinzonas – Jacob Robinson / editors Bendikaitė Eglė, Haupt Roland Dirk. Sankt Augustin: Academia Verlag, 2015. 

Omry Kaplan-Feuereisen. Robinson, Jacob, The YIVO Encyclopedia of Jews in Eastern Europe, https://yivoencyclopedia.org/article.aspx/Robinson_Jacob (žr. 2024-07-03) 

Robinzonas Jokūbas, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 25, p. 372–373. 

Robinzonas, Jakobas. Tautinių mažumų kongresai Ženevoj, Lietuva, 1926-09-13, p. 2. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227. 

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-28, p. 3. 

IV (Telšių) Apyg. Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-26, p. 3.

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-04, p. 3. 

I Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-26, p. 5. 

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 5. 

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 6. 

II (Kauno) rinkimų į Seimą apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-21, p. 5. 

III (Raseinių) rinkimų apygardos sąrašai, Lietuva, 1924-04-29, p. 5. 

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-23, p. 5. 

VI (Utenos) Seimo rinkimų apygardos, Lietuva, 1926-04-19, p. 4.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Susijusi informacija 

• Lietuvos Respublikos II Seimas (1923–1926)  
• Lietuvos Respublikos III Seimas (1926–1927)