Gimė 1885 m. gegužės 3 d. Pyritze (Pomeranija, buv. Vokietijos teritorija, dabar Lenkija). Vokietis, evangelikas liuteronas.

Baigė gimnaziją, studijavo Berlyne, tačiau baigė Greifsvaldo universitetą. Įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

Dirbo referendoriumi ir teismo asesoriumi. Iki išrinkimo į Seimą ėjo Klaipėdos burmistro pareigas.

Dalyvavo I pasauliniame kare vokiečių pusėje, turėjo leitenanto laipsnį. Karo metu buvo sužeistas, toliau iki 1918 m. sausio mėn. dirbo karių kontrolės įstaigoje Štetino miesto valdyboje.

1919 m. spalio mėn.–1930 lapkričio mėn. ėjo pirmojo Klaipėdos miesto burmistro pareigas. 1919 m. buvo Rytprūsių Landtago deputatas.

1919 m. vasario mėn.–1919 m. rugsėjo mėn. ėjo Klaipėdos krašto direktorijos direktoriaus pareigas.

Nuo 1919 m. spalio mėn. – Klaipėdos krašto valdybos tarybos narys.

1922 m. lapkričio mėn. atstovavo Klaipėdai Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje.

1923 m. kovo mėn. buvo klaipėdiečių atstovas lietuvių delegacijoje Ypatingojoje Tautų Sąjungos tarybos konferencijoje Genujoje.

1926–1929 m. ėjo Klaipėdos krašto ūkio tarybos prezidento pareigas.

Į III Seimą kandidatavo ir buvo išrinktas X (Klaipėdos) rinkimų apygardoje nuo Tautos partijos. Sąraše buvo įrašytas pirmas.

Priklausė Lietuvos vokiečių ir klaipėdiečių frakcijai.

Pirmame posėdyje (1926 m. birželio 2 d.) kartu su M. Jagštaičiu nuo frakcijos buvo deleguotas į Seimo Rinkimų patikrinimo komisiją. Dirbo Finansų ir biudžeto komisijoje.

R. Grabovas nemokėjo lietuvių kalbos, todėl Seime neturėjo galimybės reikšti savo pozicijos svarstant priimamus įstatymus ir kitus teisės aktų projektus.

Nors III Seime nebuvo aktyvus, tačiau veikė užkulisinėje politinėje veikloje.

1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos dekretu paleidus III Seimą bei nešaukiant naujų Seimo rinkimų, R. Grabovas grįžo į Klaipėdą ir toliau ėjo miesto burmistro pareigas.

1930 m. lapkričio 10 d. paliko Klaipėdą ir išvyko į šiaurinėje Vokietijos dalyje, Pomeranijoje, esantį Rostoko miestą, tapo jo burmistru.

Po A. Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo priverstas apleisti pareigas dėl nepriklausymo Nacionalsocialistų partijai.

Nuo 1935 m. balandžio 17 d. iki mirties ėjo patarėjo pareigas miesto valdyboje.

1945 m. gegužės 2 d. kartu su žmona nusižudė Rostoke (Vokietija), kai miestą okupavo Raudonoji Armija.