BISTRAS Leonas (1890–1971)

Vardas ir pavardė – Leonas BISTRAS

Gimimo data ir vieta – 1890 m. spalio 18 d. (kitur nurodoma 1890 m. spalio 20 d. – pats Leonas Bistras savo ranka rašytose anketose nurodė – spalio 18 d.)  Liepoja, Kuršo gubernija (dabar – Latvija) 

Mirties data ir vieta – 1971 m. spalio 18 d., Kaunas 

Palaidojimo vieta – Kauno Petrašiūnų kapinės

Profesija – dėstytojas (filosofijos daktaras)

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Mykolas Bistras ir Ona Lobikaitė-Bistrienė  

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Ona Bistrienė (Ana Starceva, 1892–1959), rusė katalikė, vaikų neturėjo  

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS: 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d.–1923 m. kovo 13 d. 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d. 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d. 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas:

1922 m. lapkričio 21 d.–1923 m. birželio 5 d. 

1925 m. sausio 27 d.–1925 m. rugsėjo 25 d.   

SEIMO NARIO VEIKLA 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d.–1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas III (Raseinių) apygardose pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir katalikų draugijų sąrašus Nr. 3 ir Nr. 10 (įrašytas pirmas); 

FRAKCIJA: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai įėjusiai į Krikščionių demokratų bloką;

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1922 m. lapkričio 21 d.–1923 m. birželio 5 d. – Seimo Pirmininkas 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Būdamas Seimo Pirmininku buvo sueigos nariu;

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo 

Sakydamas pirmąją kaip Seimo Pirmininko kalbą pastebėjo, kad Seimas pradeda darbą nepaprastai sunkiomis sąlygomis. Paprastai pats vadovaudavo posėdžiams, tik keletą kartų šią pareigą patikėjo vicepirmininkams.  Seime tvyrojo didelė partinė konfrontacija. Leonui Bistrui tekdavo pasitelkti neįprastas įsikarščiavusių Seimo narių drausminimo priemones – drausdavo pasisakyti, kai kuriuos siūlė pašalinti iš posėdžio. 1923 m. kovo 13 d. Seimo Pirmininkas Leonas Bistras tarė paskutinį žodį I Seime – paskelbė Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pasirašytą raštą apie Seimo paleidimą ir naujus jo rinkimus.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas III (Raseinių) apygardose pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir katalikų draugijų sąrašą Nr. 2 (įrašytas pirmas); 

FRAKCIJA: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1925 m. sausio 27 d.–1925 m. rugsėjo 25 d. – Seimo Pirmininkas; 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Būdamas Seimo Pirmininku buvo sueigos nariu;

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Užsienio reikalų komisijos narys; 

Statuto komisijos narys; 

Vadovaudamas Seimui neišvengė atviros konfrontacijos su opozicija. Kartais posėdžiuose neleisdavo dalyvauti klausytojams, su policijos pagalba tramdė opoziciją. 

III Seimo (1923–1926) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas I (Marijampolės) apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir katalikų draugijų sąrašą Nr. 2 (įrašytas pirmas); 

FRAKCIJA: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1926 m. spalio 10 d. – komisijos narys pavaduotojas); 

Švietimo komisijos narys pavaduotojas; 

Laikinosios komisijos Krašto apsaugos ministerijos sąmatai ir etatams svarstyti narys (nuo 1926 m. liepos 22 d.); 

PAKLAUSIMAI: 

1926 m. liepos 12 d. – kartu su kitais pasirašė interpeliaciją klausdamas dėl nepagrįsto valdininkų atleidinėjimo; 

1926 m. rugsėjo 28 d. – pristatyta, kartu su kitais pasirašyta, interpeliacija, kurioje vidaus reikalų ministras Vladas Požela buvo kaltintas savo instrukcijomis pažeidęs Konstituciją, suvaržęs nuosavybės ir asmens teises; 

1926 m. lapkričio 3 d. – pristatyta, kartu su kitais pasirašyta, interpeliacija dėl abejotinų finansų ministro duomenų apie valstybės iždą; 

1926 m. lapkričio 14 d. – kartu su kitais pasirašė interpeliaciją dėl Vyriausybės nutarimo atleisti vieną iš dirbančių šeimos narių; 

1926 m. lapkričio 16 d. – pristatyta, kartu su kitais pasirašyta, interpeliacija dėl švietimo ministro Vinco Čepinskio politikos šalinant iš mokyklų „tikybą ir teisybę“, steigiant lenkų mokyklas. 

1926 m. lapkričio 23 d. – pristatyta, kartu su kitais pasirašyta, interpeliacija dėl policijos veiksmų lapkričio 21 d. išvaikant studentų manifestaciją Kauno centre; 

1926 m. lapkričio 30 d. – pristatyta, kartu su kitais pasirašyta, interpeliacija dėl krašto apsaugos ministro veiklos. 

IŠSILAVINIMAS

1911 m. – baigė Liepojos gimnaziją ir įstojo į Ženevos (Šveicarija) universiteto Medicinos fakultetą; 

1912 m. pavasarį – įstojo į Fribūro (Šveicarija) katalikiško universiteto Filosofijos fakultetą; 

1912 m. rudenį – studijavo mediciną Dorparto (dabar – Tartu, Estija) universitete. Po pusantrų metų nutarė sugrįžti į Fribūro universitetą tęsti filosofijos studijų; 

1915 m. – formaliai išlaikęs egzaminus Bobruisko karo ligoninėje, įgijo felčerio specialybę; 

1920 m. – baigė Fribūro (Šveicarija) katalikiškąjį universitetą, apgynė daktaro disertaciją, „Gėrio pateisinimas arba V. Solovjovo moralės filosofija“ (Die Rechtfertigung des Guten oder die Moralphilosophie W. Solovjoffs, Kaunas, 1922, 94 p.), įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį; 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1913–1914 m. – dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje; 

1914–1918 m. – prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenės, iš pradžių tarnavo eiliniu, vėliau felčeriu karo lauko ligoninėse. Voroneže kartu su kunigu Mykolu Krupavičiumi redagavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti laikraštį „Lietuvių balsas“, rengė susirinkimus, skaitė paskaitas;  

1918 m. spalio mėn. – grįžo į Lietuvą, prisidėjo steigiant Kauno miesto savivaldybę, Tamo miesto tarybos nariu; 

1919 m. – ėjo Spaudos biuro vedėjo prie Lietuvos Valstybės Vyriausybės ir laikraščio „Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas, taip pat ėjo III Ministrų Kabineto (Ministras Pirmininkas – Pranas Dovydaitis) sekretoriaus pareigas;  

1921–1922 m. – redagavo laikraštį „Laisvė“; 

1921–1923 m. – redagavo laikraštį „Ateitis“; 

1921 m. – oficialiai įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją;  

1922 m. – Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ pirmininkas; 

1922 m. rugsėjo 1 d.–1940 m. liepos mėn. – Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentas, vadovavo Filosofijos sistemos katedrai. Skaitė gamtos ir teisės filosofijos, etikos, teodicėjos, filosofijos įvado, logikos paskaitas; 

1922 m. lapkričio 13 d.–1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo narys (formaliai Seimo nario įgaliojimai nutrūko 1923 m. birželio 5 d.); 

1922 m. lapkričio 21 d.–1923 m. birželio 5 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas; 

1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo narys; 

1923 m. birželio 29 d.–1924 m. birželio 18 d. – IX Ministrų Kabineto narys – švietimo ministras (Ministras Pirmininkas – Ernestas Galvanauskas); 

1924 m. birželio 18 d.–1925 m. sausio 27 d. – X Ministrų Kabineto narys – švietimo ministras (Ministras Pirmininkas – Antanas Tumėnas); 

1925 m. sausio 27 d.–1925 m. rugsėjo 25 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas; 

1925 m. rugsėjo 25 d.–1926 m. birželio 15 d. – XII Ministrų Kabineto narys – Ministras Pirmininkas ir krašto apsaugos ministras (nuo 1926 m. balandžio 21 d. laikinai ėjo ir užsienio reikalų ministro pareigas); 

1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo narys; 

1926 m. gruodžio 17 d.–1927 m. gegužės 3 d. – XIV Ministrų Kabineto narys – švietimo ministras (Ministras Pirmininkas – Augustinas Voldemaras); 

1926–1939 m. – laikraščio „Rytas“ redaktorius; 

1927 m. gruodis–1928 m. vidurys – dėl aktyvios opozicijos autoritariniam Antano Smetonos režimui, buvo priverstas pasitraukti į Vokietiją; 

1927–1936 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas; 

1931 m. – redagavo laikraštį „Žodis“; 

1938 m. – kartu su valstiečių liaudininkų lyderiais įsitraukė į slaptos antismetoninės koalicijos „Ašis“ darbą, prisidėjo prie Klaipėdoje leidžiamo nelegalaus laikraščio „Žygis“, kuris vėliau pavadintas „Bendru žygiu“, leidimo ir platinimo; 

1938 m. gruodis–1939 m. kovas – suimtas ir trumpam ištremtas į Alytaus apskritį, dėl to, kad buvo vienas iš Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mitingų organizatorių, reikalavo keisti kunigo Vlado Mirono vadovautą Ministrų Kabinetą; 

1939 m. kovo 28 d.–1939 m. lapkričio 21 d. – XX Ministrų Kabineto narys – švietimo ministras (Ministras Pirmininkas – Jonas Černius). 

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą liko Lietuvoje; 

1940 m. liepos 12 d. – buvo suimtas sovietų okupacinės valdžios;  

1940 m. liepos 12 d. – 1941 m. balandžio 1 d. – kalintas Kauno kalėjime;   

1941 m. kovo 8 d. – Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nutiestas aštuoneriems metams lageryje;  

1941 m. balandžio 1 d. – išvežtas į Šiaurės Pečioros lagerius (Pečlag‘ą);   

1944 m. kovo mėn. – dėl silpnos sveikatos iš lagerio paleistas anksčiau laiko, tačiau buvo ištremtas į Kazachstano STR, Akolinsko sritį,  gyveno ir dirbo felčeriu Atbasaro mieste; 

1945 m. sausio 23 d. – dar kartą nuteistas penkeriems metams pataisos darbų, kalėjo septynerius mėnesius; 

1945 m. rugsėjo mėn. – pritaikius amnestiją, buvo leista grįžti į Lietuvą;  

1945–1950 m. – gyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus arkivyskupijos kurijos bibliotekoje vedėju; 

1950 m. rugpjūčio 14 d. – dar kartą suimtas, šešerius mėnesius buvo kalinamas Vilniuje;  

1951 m. sausio 6 d. – Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nutarimu „už priklausymą buržuazinei nacionalistinei partijai ir aktyvią veiklą prieš revoliucinį darbininkų judėjimą“ nuteistas neribotam laikui ištremti į Krasnojarsko kraštą; 

1951 m. vasario mėn. – ištremtas į Krasnojarsko sritį, Suchoburimą;  

1954 m. rugsėjo 6 d. – pritaikius amnestiją buvo išleistas į laisvę ir tą patį mėnesį grįžo į Lietuvą,  gyveno Kaune. Jam nepavyko niekur įsidarbinti, negavo ir pensijos, todėl vertėsi labai sunkiai, iki pat mirties buvo stebimas KGB agentų ir informatorių; 

1971 m. spalio 18 d. – mirė Kaune. 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Katalikų veikimo centro narys; 

Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ narys (1922 m. – pirmininkas); 

Lietuvos ateitininkų federacijos narys, (garbės teismo narys); 

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys (1927–1936 m. – Centro komiteto pirmininkas); 

Studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ garbės narys; 

Studentų ateitininkų korporacijos „Vytautas“ garbės narys; 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Dirbo laikraščių „Viltis“, „Lietuvių balsas“, „Lietuva“, „Laisvė“, „Ateitis“, „Rytas“, „XX amžius“, „Žodis“ redakcijose. Spaudoje dažniausiai rašė užsienio politikos temomis. Pasirašinėdavo Dr. A. Pakalniškio slapyvardžiu, taip pat santrumpa L.B. 

Išvertė į lietuvių kalbą popiežių enciklikas: popiežiaus Leono XIII Rerum novarum (1921) ir Graves de communi (1928), popiežiaus Pijaus XI Quadragesimo anno (1931). 

Šaltiniai ir literatūra: 

E. S., Dr. Leonas Bistras Kaune: keletas prisiminimų, Tėvynės sargas, 1978, Nr. 1, p. 61–65. 

Grinius, Juozas. Dr. Leonas Bistras: filosofija pralaimėjo, politika laimėjo, Aidai, 1972, Nr. 1. 

Kasparavičius, Algimantas. Dr. Leono Bistro užsienio politikos koncepcijos raida, Lietuvos užsienio reikalų ministrai (1918–1940), Kaunas: Šviesa, 1999.

Laukaitytė, Regina. Bistras Leonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 213–216. 

Laukaitytė, Regina. Ministras pirmininkas Leonas Bistras, Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940), sud. R. Čepas. Vilnius: Alma littera, 1997. 

Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1, ap. 58, b. P-12189, t. 1. 

Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komitetas, Krikščionis demokratas, 1927, Nr. 3–5, p. 218. 

Lietuvos Respublikos aktas dėl Švietimo ministro atleidimo iš pareigų, Kaunas, 1925 m. sausio 29 d., Vyriausybės žinios, 1925, gegužės 9, Nr. 191. 

Matulionis, J. In memoriam. Leonas Bistras (ten pat redaktoriaus Domo Jasaičio prierašas), Tėvynės sargas, 1971, Nr. 1, p. 198–203. 

Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1927. 

Svarauskas, Artūras. Bistras Leonas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žinynas, sud. Mindaugas Tamošaitis, Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 96–100. 

Svarauskas, Artūras. Leono Bistro visuomeninės ir politinės veiklos fragmentai nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m., Parlamento studijos, 2015, Nr. 19, p. 145–161.

Vyriausybės žinios, 1924–1927. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties adresas