GRINIUS Kazys (1866–1950)

 

 

Vardas ir pavardė – Kazys GRINIUS 

Gimimo data ir vieta – 1866 m. gruodžio 17 d., Selemos Būdos kaimas, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis 

Mirties data ir vieta – 1950 m. birželio 4 d., Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos 

Palaidojimo vieta – iki 1994 metų – Lietuvių tautinės kapinės Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijojse; 1994 m. spalio 8 d. urna perlaidota gimtinėje – Ąžuolų Būdos kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Lietuvoje 

Profesija – medicinos gydytojas 

Tautybė – lietuvis (krikštytas, laisvamanis) 

Tėvai – Vincas ir Ona Griniai, mažažemiai valstiečiai 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs du kartus, pirmoji žmona – Joana (Pavalkytė) Grinienė, antroji – Kristina (Arsaitė-Orlovienė) Griniuvienė, vaikai: Kazys (1899–1965), Gražina (1902–1918), Jurgis (1906–1919), Liūtas (1927–1989)

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. birželio 9 d.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (1926) 

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15d. – 1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas I (Marijampolės) apygardoje pagal „Valstiečių sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (jame įrašytas 1-as).  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų frakcijai, priklausiusiai Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų blokui,  ėjo frakcijos pirmininko pareigas.  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Seniūnų sueigos narys (1920 m. gegužės 22 d. – 1920 m. liepos 5 d.)  

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto komisijos narys, laikinasis pirmininkas (1920 m. gegužės 20 d. – 1920 m. liepos 5 d.);  

Darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos komisijos narys (1920 m. gegužės 20 d. – 1920 m. liepos 5 d.); 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d. – 1920 m. liepos 5 d.); 

Konstitucijos komisijos narys (nuo 1922 m. kovo 2 d.);  

MAŽOJO SEIMO NARYS: nebuvo 

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

Nuo pat Steigiamojo Seimo darbo pradžios aktyviai dalyvavo diskusijose, siūlė griežtai laikytis procedūrinių reikalavimų. Jo kalbos buvo trumpos, dalykiškos, argumentuotos, kitų palankiai sutinkamos. Svarstant Amnestijos įstatymą, siūlė dar iki jo įsigaliojimo sustabdyti mirties bausmės vykdymą; susilaikė balsuojant dėl Respublikos Prezidento institucijos. 

1920 m. birželio 23 d. Steigiamojo Seimo posėdyje pristatė savo vadovaujamo Ministrų Kabineto deklaraciją. Steigiamojo Seimo posėdžiuose dalyvavo kaip Ministras Pirmininkas, atsakinėjo į Seimo narių paklausimus, atsiskaitinėjo už Ministrų Kabineto darbą, skaitė pranešimus svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais. 1922 m. sausio 13 d. Kazys Grinius buvo atšauktas iš Ministro Pirmininko pareigų, iki 1922 m. vasario 2 d. šias pareigas ėjo laikinai, o po to grįžo į Steigiamąjį Seimą ir dirbo jame iki kadencijos pabaigos. 

 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąrašą Nr. 11 (jame įrašytas 1-as).  Taip pat buvo iškeltas II (Kauno) rinkimų apygardoje „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąraše Nr. 5 (jame įrašytas 22-as);  III (Raseinių) rinkimų apygardoje „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąraše Nr. 4 (jame įrašytas 10-as);  VI (Utenos) rinkimų apygardoje „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų“ sąraše Nr. 3 (jame įrašytas 8-as).  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų bloką (nuo 1922 m. gruodžio 12 d. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai), ėjo frakcijos pirmininko pareigas.  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Sveikatos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.);  

Krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.). 

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

I Seimo plenariniuose posėdžiuose pasisakydavo dėl įstatymų svarstymo tvarkos, gynė būtinybę Seime turėti Sveikatos komisiją. I Seime renkant Lietuvos Respublikos Prezidentu Aleksandrą Stulginskį, kartu su opozicijos atstovais užginčijo rinkimus, jų nepripažino.

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos (Ūkininkų, Mažažemių, Naujakurių, Bežemių ir kitų darbo žmonių)“ sąrašą Nr. 10 (jame buvo įrašytas 1-as).  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai, ėjo frakcijos pirmininko pareigas. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 8 d.);  

Finansų ir biudžeto komisijos narys (nuo 1924 m. gegužės 23 d.);  

Specialios krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1924 m. gegužės 23 d.);  

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

II Seimo plenariniuose posėdžiuose ragino skirti didesnį finansavimą sveikatos priežiūros ir gydymo institucijoms, taip ragino neapleisti veterinarijos klausimų – svarstant Žemės ūkio ministerijos etatų klausimą, ragino veterinarijos ligoninę priskirti Lietuvos universitetui, kad būtų galima parengti daugiau Lietuvai reikalingų specialistų. Pasisakė svarstant Švenčių įstatymo sumanymą, Sustiprintos apsaugos įstatymo sumanymą. Pasisakymuose gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, jų pilietines teises, ne kartą ragino Lietuvoje panaikinti karo padėtį. 

1924 m. vasario 29 d. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl nepagrįstos cenzūros laikraščiams (į paklausimą atsakytą – 1924 m. kovo 21 d.);  

1924 m. liepos 30 d. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl žodžio ir spaudos laisvės varžymo, draudžiant surengti valstiečių liaudininkų mitingą Punios miestelyje; 

1924 m. spalio 4 d. su kitais Seimo nariais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui dėl „partinio protekcionizmo politikos žemės ūkyje bendrai, o žemės reformą vykdant ypačiai“; 

1924 m. spalio 9 d. su kitais Seimo nariais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl piliečių laisvių varžymo, neleidžiant rengti susirinkimų; 

1924 m. spalio 13 d. teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl spaudos ir piliečių laisvių varžymo; 

1925 m. birželio 20 d. svarstant Spaudos įstatymo pakeitimo projektą, kritiškai pasisakė apie cenzūros taikymą, priminė spaudos laisvės principus, kritikavo valdančiąją daugumą. Seimo Pirmininkas dėl tvarko pažeidimų buvo priverstas nutraukti Seimo posėdį. 

 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. birželio 9 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 11 (jame įrašytas 1-as);  taip pat buvo iškeltas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (jame įrašytas 14-as).  

1926 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1926 m. birželio 8 d. buvo įnauguruotas Lietuvos Respublikos Prezidentu ir nustojo Seimo nario pareigų. Vietoje Kazio Griniaus Seimo nariu tapo Feliksas Bucevičius.   

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų frakcijai.

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo 

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

1926 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime pasakė inauguracinę Lietuvos Respublikos Prezidento kalbą. 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Būdamas dešimties metų pradėjo lankyti Ožkinių rusišką pradžios mokyklą, po kelių mėnesių mokėsi Limarkų kaimo mokykloje,  nuo 1877 m. mokėsi Marijampolėje. 

1879–1887 m. mokėsi ir baigė Marijampolės gimnaziją.

1887–1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, 1893 m. kovą įgijo medicinos gydytojo diplomą.  

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Nuo 1883 m. platino draudžiamą lietuvišką spaudą.

1884 m. drauge su bendraklasiu Jonu Mačiu-Kėkštu redagavo ir leido rankraštinį laikraštį „Priešaušris“, pasirašinėdavo Varnaičio slapyvardžiu, 1885 m. „Priešaušrį“ pakeitė „Iššiepiadantis“.  

1887 m. įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą, 1891–1892 m. draugijos pirmininkas.  

1888 m. pradėjo rašyti į draudžiamą lietuvišką spaudą, taip pat į Jono Šliūpo redaguotą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose leistą laikraštį „Lietuviškas balsas“.   

1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame varpininkų suvažiavime Marijampolėje, kuriame nutarta leisti laikraštį „Varpas“ (redaktorius Vincas Kudirka), jame pradėjo spausdinti savo straipsnius.

1889 m. spalį už dalyvavimą Maskvos universiteto studentų riaušėse buvo suimtas ir įkalintas Maskvos Butyrkų kalėjime. 

1890 m. pradėjo rašyti į periodinį leidinį „Ūkininkas“.  

1891 m. jo iniciatyva Maskvos studentų draugijoje iš loterijos būdu surinktų lėšų įkūrė Fondą lietuviškoms knygoms leisti. 

1892 m. tėviškėje suorganizavo penktąjį varpininkų suvažiavimą. 

1892 m. pabaigoje Minske ėjo medicinos punkto kovai su cholera gydytojo pareigas.  

1893 m. devynis mėnesius dirbo Kaspijos jūros laivo gydytoju. 

1894 m. pradžioje grįžo į Lietuvą, apsistojo Marijampolėje, vertėsi privačia gydytojo praktika. 

1894–1905 m. Varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių periodinių leidinių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ bendradarbių, rūpinosi šių leidinių administravimu, finansų rinkimu.  

1896 m. persikėlė į gyventi į Virbalį, tų pačių metų pabaigoje – į Kudirkos Naumiestį.  

1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje dalyvavo pasitarime, kuriame buvo įkurta Lietuviškoji socialdemokratų partija (LSDP). 

1897–1899 m. redagavo mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“.  

1898–1903 m. gyveno Pilviškiuose.  

1899 m. po Vinco Kudirkos mirties, dviejų laikraščio „Varpas“ numerių redaktorius.  

Nuo 1900 m. caro žandarai Kazio Griniaus namuose daug kartų darė kratas. 

1901 m. su bendraminčiais įkūrė knygnešių ir draudžiamos lietuviškos literatūros platintojų organizaciją „Artojų draugija“. 

1902 m. spalio 17 d. dalyvavo XV varpininkų suvažiavime Zubovo dvare Dabikinėje, kurio metu buvo įkurta Lietuvių demokratų partija (LDP). 1906 m. kartu su Jonu Bortkevičiumi, Jurgiu Šauliu, Jonu Vileišiu ir Povilu Višinskiu parengė LDP programą, kurioje buvo numatyta siekti Lietuvos nepriklausomybės. 

1903–1905 m. gyveno Marijampolėje.  

1903 m. birželio 29 d. Marijampolėje surengė pirmąją viešą demonstraciją – Petro Armino 50-mečio ir „Aušros“ 20-mečio minėjimą. 

1905 m. gegužės 28 d. su žmona Joana Marijampolėje pastatė spektaklį „Amerika pirtyje“ ir surengė tautišką vakaronę. 

1905 m. lapkritį kaip Suvalkų gubernijos atstovas dalyvavo kaimo ir miesto visuomenės atstovų suvažiavime Maskvoje. 

1905 m. lapkričio 28 d. buvo suimtas Marijampolėje ir įkalintas Kauno kalėjime, iš kur turėjo būti ištremtas į Poltavą, tačiau 1905 m. gruodžio 2 d. – paleistas iš kalėjimo ir atleistas nuo tremties grįžo į Marijampolę. 

1905 m. gruodį su bendraminčiais įkūrė kultūros draugiją „Šviesa“, kuri įsteigė pirmąją mokyklą Marijampolėje su dėstomąja lietuvių kalba.  

1905 m. pabaigoje verčiamas generalgubernatoriaus, persikėlė į Vilnių, bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“ ir „Vilniaus Žinios“, suredagavo paskutinį „Varpo“ numerį (1905, Nr. 12).  

Parengė 1905 m. gruodžio 22 d. įkurtos Lietuvos valstiečių sąjungos programą.   

1906 m. kovą gavęs valdžios leidimą, grįžo į Marijampolę, tęsė visuomeninę veiklą, tų pačių metų rugsėjį su žmona Joana buvo suimti ir dvylikai dienų įkalinti Marijampolės kalėjime.  

1908 m. už veiklą „Šviesos“ draugijoje suimtas ir 67 dienas kalintas Kalvarijos kalėjime.  

1908–1910 m. priverstas palikti Suvalkų guberniją, su šeima gyveno Vilniuje.  

1909–1910 m. su Albinu Rimka redagavo savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“, su Gabriele Petkevičaite dienraštį „Lietuvos žinios“, su Felicija Bortkevičiene įkūrė Pasitikėjimo bendrovę „F. Bortkevičienė ir K. Grinius“ laikraščiams ir knygoms leisti.  

1910 m. spalį grįžo į Marijampolę. 

1911 m. rugsėjo 10 d. kartu su kitais Marijampolėje surengė pirmąją lietuvių žemės ūkio parodą, už tariamą caro įžeidimą parodos metu vėl buvo suimtas ir pusantro mėnesio kalintas Kalvarijos kalėjime.  

1913 m. kovą su bendraminčiais Tilžėje atnaujino laikraščio „Varpas“ leidimą. 

1914 m. rugsėjį, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, buvo evakuotas į Rusijos imperijos gilumą, dirbo Jeleco miesto (Lipecko sr.) gydytoju, įsitraukė į lietuvių karo pabėgėlių veiklą.

1915 m. kovą persikėlė į Šiaurės Kaukazą, Nalčiką, kur dirbo Zemsojuzo ligoninės gydytoju.

1915 m. birželį apsigyveno Grozne, buvo paskirtas Zemsojuzo laikinosios karo ligoninės prie Goriačevodsko vyriausiuoju gydytoju. 

1917 m. gruodį persikėlęs į Kislovodską pas šeimą, dirbo Minutkos sanatorijos vedėju. 

1917 m. aktyviai įsitraukė į tais metais įsteigtos Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veiklą.  

1917 m. lapkričio 19 d. buvo išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu. 1917 m. gruodžio 4 d., jam nedalyvaujant, išrinktas šios tarybos prezidiumo pirmininku. 

1918 m. rugsėjo 8 d. Kislovodske raudonarmiečiai nužudė Kazio Grniaus žmoną Joaną ir dukrą Gražiną.

1919 m. gegužę su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko iš Kislovodsko ir laivu per Stambulą pasiekė Marselio uostą, Prancūzijoje. Prancūzijoje mirė mažametis sūnus Jurgis.  

1919 m. liepą Paryžiuje paskirtas Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje Repatriacijos komisijos pirmininku; padėjo apie 1000 lietuvių grįžti iš Vokietijos nelaisvės į Lietuvą. 

1919 m. lapkritį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje ir vertėsi gydytojo praktika. 

1920 m. pradžioje išrinktas į Marijampolės miesto tarybą (ėjo jos pirmininko pareigas).  

1920 m. su Jonu Staugaičiu, Kaziu Griniumi, Felicija Bortkevičiene, Mykolu Sleževičiumi, Jonu Šimkumi, Jonu Makausku ir kitais Kaune įsteigė knygų ir laikraščių leidimo akcinę bendrovę „Varpas“.

1920 m. gegužės 15d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys. 

1920 m. birželio 19 d. – 1922 m. vasario 2 d. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (Lietuvos Respublikos VI Ministrų Kabinetas).  

1922 m. vasario 16 d.–1924 m. vienas iš atnaujinto dienraščio „Lietuvos žinios“ redaktorių.  

1922 m. birželio 1 d. pradėjo vadovauti Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriui. 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys.

1923 m. vasario 24 d. kartu su bendraminčiais įsteigė draugiją „Pieno lašas“, ėjo jos pirmininko pareigas, redagavo draugijos kalendorius, bei metraštį „Pieno lašas“.  

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys.

1924 m. liepos 31 d. kartu su bendraminčiais įsteigė Draugiją kovai su tuberkulioze, buvo jos centro valdybos pirmininkas, iki 1936 m. šios draugijos Kauno skyriaus pirmininkas.  

1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. birželio 9 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys.

1926 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 

1926 m. birželio 8 d. – 1926 m. gruodžio 18 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas (iš Respublikos Prezidento pareigų atsistatydino po 1926 m. gruodžio 17 d. ginkluoto valstybės perversmo). 

1926 m. pabaigoje išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro tarybos pirmininku,  nuo 1933 m. kovo 5 d. ėjo garbės pirmininko pareigas.

1927 m. sausio 4 d. – 1935 m. liepos 1 d. – Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas.

1930 m. pradėjo veikti jo iniciatyva Kaune, Panemunėje, įkurta sanatorija sergantiems tuberkulioze asmenims. 

Nuo 1934 m. redagavo Draugijos kovai su tuberkulioze metraštį „Kova su džiova“.  

1935 m. spalio 12 d. kartu su buvusiu Prezidentu Aleksandru Stulginskiu ir buvusiais premjerais kreipėsi memorandumu į Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną dėl padėties Lietuvoje, dėl žiauraus elgesio su Suvalkijos valstiečių streiko dalyviais.

1936 m. kartu su buvusiu Prezidentu Aleksandru Stulginskiu kreipėsi memorandumu į Respublikos Prezidentą dėl IV Seimo (1936–1940), perspėjo, kad piliečių valios neišreiškiantis Seimas neturės autoriteto visuomenėje, siūlė panaikinti karo padėtį ir grąžinti spaudos laisvę. 

1938 m. pavasarį kartu su buvusiu Prezidentu Aleksandru Stulginskiu, pateikė Seimo Prezidiumui Amnestijos įstatymo projektą, po kuriuo buvo pasirašę per 20 tūkst. šalies gyventojų, tačiau šis projektas nebuvo priimtas dėl nepakankamo parašų skaičiaus (Konstitucija numatė, kad Seimui svarstyti įstatymo projektą galėjo siūlyti 25 tūkst. rinkimų teisę turintys piliečiai). 

1940 m. birželio 15 d., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, liko Lietuvoje. 

1940–1941 m. vadovavo Kauno Higienos muziejui, redagavo periodinį leidinį „Liaudies sveikata“.  

Antinacinės rezistencijos dalyvis. 1942 m. lapkričio 14 d. kartu su Mykolu Krupavičiumi ir Jonu Pranu Aleksa pasirašė ir įteikė memorandumą vokiečių generalinima komisarui Kaune Renteln, kuriuo protestavo dėl Lietuvos kolonizavimo, getų sistemą, piliečių teisių suvaržymą, žydų žudymo ir kitų okupacinės valdžios veiksmų. Už tai vokiečių valdžios buvo represuotas –iš Kauno ištremtas į gimtinę, gyveno Alksniškių kaime.
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) bendradarbis.  

1944 m. rugpjūčio 1-osios naktį, artėjant Sovietų Sąjungos kariuomenei, pasitraukė į Vokietiją; kurį laiką gyveno perkeltųjų asmenų – DP (Displaced persons) stovyklose Vokietijoje: 1945–1946 m. gyveno Hanau lietuvių DP stovykloje; 1946 m. spalio 2 d. – 1947 m. gyveno pereinamojoje stovykloje Frankfurte prie Maino.   

1947 m. pradžioje persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje, įsitraukė į Lietuvos išlaisvinimo veiklą (kaip buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas dėl Lietuvos padėties raštu kreipėsi į JAV ir kitus įtakingus pasaulio lyderius, Jungtinių tautų vadovybę);  

Atstovavo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, 1947 metais atkurtoje Tarptautinėje valstiečių sąjungoje (International Peasant Union).  

1950 m. vasario 16 d. per radijo stotį „Amerikos balsas“ sakė kalbą Nepriklausomybės šventės proga.

1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, urna su palaikais saugota Lietuvių tautinių kapinių kolumbariume Čikagoje. 

1994 m. spalio 8 d. urna su palaikais palaidota Lietuvoje, maumedžių giraitėje prie Selemos Būdos kaimo. 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Akcinė bendrovė „Varpas“ (vienas iš steigėjų, narys); 

Artojų draugija (vienas iš steigėjų, narys);

Draugija „Pieno lašas“ (vienas iš steigėjų, pirmininkas); 

Draugiją „Šviesa“ (vienas iš steigėjų, narys); 

Draugiją kovai su tuberkulioze (vienas iš steigėjų, centro valdybos pirmininkas, Kauno skyriaus pirmininkas); 

Lietuvių mokslo draugija (narys);

Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga (vienas iš steigėjų); 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija; 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga; 

Maskvos lietuvių studentų draugija (pirmininkas); 

Pasitikėjimo bendrovė „F. Bortkevičienė ir K. Grinius“ laikraščiams ir knygoms leisti (vienas iš steigėjų, narys); 

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK, bendradarbis); 

Vyriausioji lietuvių taryba Rusijoje (narys, prezidiumo pirmininkas). 

 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI 

1926 m. gruodžio 11 d. Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Medicinos fakulteto taryba už nuopelnus Lietuvos medicinai Kaziui Griniui suteikė garbės daktaro vardą honoris causa. 

1993 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Kazys Grinius ir jo žmona Kristina Griniuvienė (po mirties) apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje gyvenusių žydų gelbėjimą nuo nacių genocido.  

2015 m. rugsėjo 21 d. Holokausto atminimo centras Jad Vašem, už Dmitrijaus Gelperno išgelbėjimą Holokausto metu, Kaziui Griniui ir jo žmonai Kristinai Griniuvienei pripažino Pasaulio tautų teisuolių vardą.  

 

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos paštas serijoje „De Jure“ išleido pašto ženklą (nominalas – 5 auksinai) su Kazio Griniaus portretu (autorius Adomas Varnas).  

1926 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos krašto direktorija tais metais pastatytą Šlažų tiltą į Rusnę pavadino „Prezidento Kazio Griniaus tiltu“.  1995 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus tiltas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. balandžio 29 d. – paskelbtas valstybės saugomu objektu.  

1926 m. skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė Kazio Griniaus biustą.  

1931 m. gatvė Kauno mieste (Vilijampolėje) buvo pavadinta Kazio Griniaus vardu, pavadinimas panaikintas 1946 metais. 1991 metais gatvė Vilijampolėje vėl pavadinta Kazio Griniaus vardu.  

1937 m. birželio 30 d. Kovos su džiova draugija Kaune esančią tuberkuliozės sanatoriją pavadino Kazio Griniaus vardu, pavadinimas panaikintas sovietmečiu, grąžintas – 1991 m., vėliau įstaiga pavadinta Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine. 

1939 m. skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė Kazio Griniaus bareljefą. 

1940 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune atidengta Knygnešių sienelė, kurios antroje lentoje – „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ buvo įrašyta ir Kazio Griniaus pavardė. 1950 m. paminklas nugriautas, 1997 m. birželio 7 d. atstatytas (architektas Liucijus Dringelis).  

1991 m. gruodžio 17 d. minint Kazio Griniaus 125-ąsias gimimo metines, prie jam Priklausiusio namo Kaune (Aukštaičių g. 39) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1926–1941 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius (skulptorius Vytautas Narutis). 

1994 m. nukaldintas medalis „Lietuvos Respublikos Prezidentas Dr. Kazys Grinius (1926 VI 17 – 1926 XII 17)“ (autorius Juozas Kalinauskas). 

1994 m. Kazio Griniaus perlaidojimo vietoje Ąžuolų Būdos kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje pastatytas paminklas (skulptorius Kęstutis Balčiūnas ir architektas Giedrius Svirskis). 

1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus gimtosios sodybos vietoje pastatytas dvigubo kryžiaus formos akmens memorialinis paminklas su užrašu: „Varpininko / Lietuvos Respublikos Prezidento / dr. Kazio Griniaus / gimtinė / Jei ką savo / gyvenime naudingo atlikau, / tai daugiausiai pasitikėdamas / savąja tauta / Dr. K. Grinius“. 

1995 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai suteiktas Prezidento Kazio Griniaus vardas, 1999 m. birželio 3 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, 2003 m. liepos 1 d. gimnazija reorganizuota į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus išgrynintą keturmetę gimnaziją. 

1995 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtos Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos. Kazio Griniaus vardo stipendija teikiama gyvybės mokslų studijų, sveikatos mokslų studijų, veterinarijos mokslų studijų, žemės ūkio mokslų studijų, sporto studijų krypčių grupių studentams.  

1996 m. vasario 2 d. Lietuvos paštas serijoje „Žymūs žmonės“ išleido pašto ženklą (nominalas – 0,40 Lt), skirtą Kaziui Griniui (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė). 

1996 m. vasario 16 d. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kiemelyje (Vilniaus g. 33) pastatytas paminklas Kaziui Griniui (skulptorius Stasys Žirgulis, architektas Kęstutis Mikšys). 

1996 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus kapavietė įtraukta į Kultūros vertybių registrą, 1998 m. gegužės 19 d. – paskelbta kultūros paminklu, 2005 m. balandžio 29 d. – pripažinta valstybės saugomu objektu. 

1996 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus gimtosios sodybos vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. balandžio 29 d. – paskelbta valstybės saugomu objektu.  

1997 m. gruodžio 16 d. Marijampolėje įkurtas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus.  2020 metais memorialinis muziejus prijungtas prie Marijampolės kraštotyros muziejaus ir reorganizuotas į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejų.

1998 m. Kauno miesto valdybos sprendimu Kauno 44-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Prezidento Kazio Griniaus vardas ir mokykloje įkurtas Kazio Griniaus memorialinis muziejus. 2003 m. Kauno miesto tarybos sprendimu mokykla reorganizuota į pagrindinę, 2013 m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota į Kauno Kazio Griniaus progimnazija.  

2004 m. gruodžio 31 d. Kaziui Griniui priklausęs namas Kaune (Aukštaičių g. 39) buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. balandžio 29 d. –paskelbtas valstybės saugomu objektu, 2008 m. vasario 13 d. – paskelbtas kultūros paminklu.  

2016-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Kazio Griniaus metais.  

2016 m. spalio 29 d. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą (nominalas – 0,45 Eur), skirtą Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms (autorius Domantas Vildžiūnas).  

2016 m. sukurtas dokumentinis filmas apie Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Edita Mildažytė).

2017 m. vasario 16 d. Kauno miesto kameriniame teatre įvyko dviejų dalių dokumentinio spektaklio „Alksniškės“ premjera (režisierius ir pjesės autorius Gytis Padegimas).

2017 m. Lietuvos monetų kalykla serijoje „Lietuvos kūrėjai. 1918–2018“ išleido auksinę plaketę, skirtą pagerbti pirmiesiems Lietuvos Respublikos Prezidentams Antanui Smetonai, Aleksandrui Stulginskiui ir Kaziui Griniui (dailininkas Giedrius Paulauskis).  

Gyvenvietės, kuriose yra Kazio Griniaus vardu pavadinta gatvė: 

Kaunas (Kauno miesto savivaldybė) – K. Griniaus g.; 

Šatrijai (Kauno miesto savivaldybė, Lapių seniūnija) – K. Griniaus al.;

Kvietiškis (Kazlų Rūdos savivaldybė) – K. Griniaus g.; 

Selema (Kazlų Rūdos savivaldybė) – K. Griniaus g.; 

Marijampolė (Marijampolės savivaldybė) – K. Griniaus g.; 

Pagryniai (Šilutės rajono savivaldybė) – K. Griniaus g.; 

Šlažai (Šilutės rajono savivaldybė) – K. Griniaus g.; 

Vilnius (Vilniaus miesto savivaldybė) – K. Griniaus g.;

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Dar mokydamasis Marijampolės gimnazijoje skaitė ir platino laikraštį „Aušra“. Vėliau tapo nuolatiniu nelegalios lietuviškos spaudos bendradarbiu, jos platintoju (knygnešiu). Besimokydamas gimnazijoje kartu su klasės draugu Jonu Mačiu-Kėkštu leido rankraštinį laikraštėlį „Priešaušris“, vėliau „Iššiepiadantis“. Pasirašinėjo slapyvardžiu – Varnaitis.  Studijų metais pradėjo bendradarbiauti JAV lietuvių spaudoje, Jono Šliūpo redaguotame laikraštyje „Lietuviškas balsas“).  redagavo „Lietuvos Ūkininko kalendorių“,  įkūrė fondą lietuviškoms knygoms leisti. Bendradarbiavo leidiniuose: „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus Žinios“. Redagavo leidinius: „Lietuvos žinios“, „Pieno lašas“, „Kova su džiova“, „Medicina“, „Liaudies sveikata“, „Lietuvos ūkininkas“ įsteigė šio leidinio priedus: „Žemė“, „Sveikata“, „Mokykla“, „Aušrinė“. Medicinos mokslo bei jos populiarizacijos klausimais yra parašęs labai daug straipsnių ir redagavęs specialių leidinių. Yra parašęs botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę bei mokslo populiarinimo literatūrą.  Yra parašęs atsiminimų. 

Grinius, Kazys. Atsiminimai ir mintys, Tiubingenas, 1947, t. 1; 

Grinius, Kazys. Atsiminimai ir mintys, Chicago, 1962, t. 2. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Akmenytė-Ruzgienė, Vilma. Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga: vyresniųjų konvento veiklos gairės, Parlamento studijos, 2020, Nr. 29, p. 98–142. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1922-09-17, p. 2. 

Audėnas, Juozas. Ties D-ro Kazio Griniaus mintimis, Tėvynė, 1950-02-10, p. 2. 

Butkus, Zenonas. Dr. Kazys Grinius, in: Lietuvos Respublikos Ministrai pirmininkai 1918–1940, Vilnius: Alma littera, 1997, p. 215–260. 

Chicagoj mirė Dr. Kazys Grinius buvęs Lietuvos Prezidentas, Keleivis, 1950-06-07, p. 1. 

Dar apie Dr. K. Grinių, Draugas, 1950-06-07, p. 3. 

Dr. K. Griniaus kalba, transliuota Vasario 16 d. per Voice of America, Tėvynė, 1950-03-17, p. 4. 

Dr. Kazys Grinius, Draugas, 1950-06-06, p. 3. 

Dr. Kazys V. Grinius, buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas, Tėvynė, 1950-06-16, p. 2. 

E. Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininko nutarimas Nr. 560 dėl Ministrų Kabineto sudarymo, Kaunas, 1920 m. birželio 19 d., Vyriausybės žinios, 1920-06-22, Nr. 38, p. 1. 

Eidintas, Alfonsas. Kazys Grinius: ministras pirmininkas ir prezidentas, Vilnius : Mintis, 1993.

Grinius Kazys & Grinienė Kristina (Ars), The Righteous Among the Nations Database, https://righteous.yadvashem.org/?searchType=righteous_only&language=en&itemId=4344761&ind=0 (žr. 2023-07-18) 

Grinius Kazys in: Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1956, T. 7, p. 508–510. 

Grinius Kazys, in: Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 24–25.

I (Marijampolės) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-27, p. 3. 

I Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-26, p. 5. 

I Seimo stenogramos: 1922-11-13 (1 pos.); 1922-11-17 (2 pos.); 1922-11-24 (4 pos.), 1922-11-28 (5 pos.), 1923-03-02 (31 pos.), 1923-03-06 (32 pos.), 1923-03-09 (33 pos.), Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1923. 

Į Steigiamąjį Seimą, Lietuva, 1920-04-01, p. 2. 

II (Kauno) rinkimų į Seimą apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-20, p. 5. 

II Seimo stenogramos: 1923-06-05 (1 pos.), 1923-06-18 (2 pos.), 1923-12-15 (52 pos.), 1924-03-21 (79 pos.), 1924-04-09 (86 pos.), 1924-04-11 (87 pos.), 1924-05-06 (93 pos.), 1924-05-23 (100 pos.), 1925-06-20 (193 pos.), Seimo stenogramos, Kaunas, 1923–1926. 

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

III Seimo stenogramos: 1926-06-02 (1 pos.), 1926-06-07 (4 pos.), 1926-06-08 (5 pos.), 1926-06-09 (6 pos.), 1926-12-19 (64 pos.), Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

Ilgūnas, Gediminas. Grinius Kazys, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 274–278. 

Ilgūnas, Gediminas. Grinius Kazys, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 161–164. 

Ilgūnas, Gediminas. Kazys Grinius, Vilnius : Pradai, 2000. 

Jugaitis, J. Palaidojus Dr. K. Grinių, buvusį Lietuvos Prezidentą, Lietuvių dienos, 1950-06-15, p. 5. 

K. Netekome didžio Lietuvio, Britanijos lietuvis, 1950-06-16, p. 3. 

Kardelis, Jonas. Nepaliaujamai kovojo už Lietuvos laisvę ir jos žmonių gerovę, Nepriklausoma Lietuva, 1950-06-15, p. 3, 6. 

Kauno Kazio Griniaus progimnazija, Vikipedia, https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_Kazio_Griniaus_progimnazija (žr. 2023-07-18)  

Kazys Grinius, Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“, https://atminimas.kvb.lt/asmenvardiscb3a.html?asm=GRINIUS%20KAZYS (žr. 2023-07-18) 

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija, Vikipedija, https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazl%C5%B3_R%C5%ABdos_Kazio_Griniaus_gimnazija (žr. 2023-07-18) 

Kodėl Šlažų tiltą pavadino Prezidento K. Griniaus tiltu?, Pamarys, 2016-06-22, http://www.pamarys.eu/kodel-slazu-tilta-pavadino-prezidento-k-griniaus-tiltu/ 

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda ir pristatomas medalis, atspindintis pagrindinius Lietuvos valstybės šimtmečio akcentus, Mokslo Lietuva, 2018-02-06, http://mokslolietuva.lt/2018/02/lietuvos-nacionaliniame-muziejuje-atidaroma-paroda-ir-pristatomas-medalis-atspindintis-pagrindinius-lietuvos-valstybes-simtmecio-akcentus/ 

Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus gimtosios sodybos vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/C2C49243-D829-4A98-82C5-A90FFBE1015A (žr. 2023-07-18) 

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl asmenų, gelbėjusių Lietuvoje žydus nuo nacių genocido, apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, Vilnius, 1993 m. rugsėjo 20 d., Nr. 128, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.08683D4C3E03 

Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus kapas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/B6CD6231-A447-4BF9-AD9C-395770730D12 (žr. 2023-07-18) 

Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus tiltas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/59e5b2d2-46dc-445f-813b-e241a49f81ff (žr. 2023-07-18) 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus metais“, Vilnius, 2015 m. gegužės 14 d., Nr. XII-1721, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b75e6760fec411e488da8908dfa91cac 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardinių stipendijų įsteigimo“ pakeitimo“, Vilnius, 2017 m. liepos 6 d., Nr. 560, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/55f7b0f0661211e7b85cfdc787069b42 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų įsteigimo“, Vilnius, 1995 m. vasario 13 d., Nr. 241, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2C598E514D13 

Ministerių Kabineto sudarymo aktai, Vyriausybės žinios, 1922-02-10, Nr. 79, p. 1–2. 

Mirė Dr. K. Grinius, buvęs Lietuvos Prezidentas, Vienybė, 1950-06-09, p. 1. 

Mirė Kazys Grinius, buvęs Lietuvos Prezidentas, Dirva, 1950-06-08, p. 1. 

Mirė Lietuvos prezidentas Grinius, Darbininkas, 1950-06-09, p. 3. 

Netekome Dr. K. Griniaus, Mūsų pastogė, 1950-07-12, p. 1. 

Paulauskas, Stepas. A. A. Dr. K. Grinius – Lietuvos Prezidentas, Gimtoji šalis, 1950-06-30, Nr. 12, p. 4–5. 

Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1926-08-10, Nr. 233. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227. 

Seimo Rinkimų I Apygardos (Marijampolės) Komisija, Lietuva, 1922-09-22, p. 3.

Skrupskelis, Kęstutis. Emancipating Lithuania: the early years of President Grinius, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 

St. Seimo stenogramos: 1920-05-20 (4 pos.), 1920-05-21 (5 pos.), 1920-05-31 (9 pos.) 1920-06-23 (18 pos.), 1920-07-05 (23 pos.), 1922-03-02 (117 pos.), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.  

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31. 

Tamošaitis, Mindaugas. Grinius Kazys, in: Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 173–179. 

Tamošaitis, Mindaugas. Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926–1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. 

Tarptautinis Valstiečių Sąjungos Kongresas, Tėviškės žiburiai, 1950-06-01, p. 4. 

Valavičius, Henrikas. Buvusio Lietuvos Prezidento dr. Kazio Griniaus mirtis, Mūsų Lietuva, 1950, Nr. 12, p. 3–4. 

Veilentienė, Audronė. Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: opozicijos vienijimosi pradžia, Parlamento studijos, 2016, Nr. 21, p. 141. 

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-03, p. 3. 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

 

---

 

Susijusi informacija: 

Paroda „DEMOKRATIJOS KELIU: Kaziui Griniui – 150“  

Forumo-minėjimo „Politinės sistemos ir demokratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920–1926 metais)“ vaizdo įrašas (2016 m. gegužės 15 d.)  

„Seimo savaitės“ reportažas „Paminėtos Prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės“ (2016 m. gegužės 16 d.)  

Minėjimo, skirto Lietuvos Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms, vaizdo įrašas (2016 m. gruodžio 15 d.)  

2016 metų moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“