Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Antanas Merkys (1887–1955)

IV Seimo narys
(1936 09 01–1940 07 01)

Gimė 1887 m. vasario 1 d. Bajorų kaime (Skapiškio valsčius, Rokiškio apskritis), mažažemių  valstiečių šeimoje.

1909 m. eksternu baigė Aleksandro gimnaziją Rygoje (Latvija).

1910–1914 m. – studijavo Dorpato (Tartu, Estija) universitete teisę. Studijas nutraukė Pirmasis Pasaulinis karas.

1918 m. išlaikė egzaminus ir gavo Kijevo Šv. Vladimiro universiteto teisininko diplomą.

1908–1909 m., 1914–1918 m. – tarnavo carinės Rusijos armijoje. 1917–1918 m. organizavo lietuvių karių dalinius Rusijoje.

1918 m. grįžo į Lietuvą.

1919 m. sausio mėnesį stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.

Nuo 1919 m. kovo mėnesio iki 1920 m. liepos mėnesio – Krašto apsaugos ministerijos valdytojas, ministro pavaduotojas, ministras.

1920 m. vasario 22–23 d. vadovavo malšinant sukilusios Aukštosios Panemunės (kaunas) įgulą.

Nuo 1920 m. rugpjūčio mėnesio iki 1922 m. lapkričio mėnesio – vietinės kariuomenės, palikiusios krašte viešąją tvarką, brigados vadas.

Nuo 1922 m. lapkričio mėnesio išėjo į atsargą, advokatavo.

1923 m. žiemą – Lietuvos Vyriausybės įgaliotinio Klaipėdos krašte sekretorius.

1924–1926 m. – Kauno miesto tarybos narys, nuo 1925 m. – Kauno miesto tarybos pirmininkas.

Nuo 1926 m. gruodžio 18 d. iki 1927 m. rugpjūčio 8 d. – krašto apsaugos ministras.

Nuo 1927 m. liepos mėnesio iki 1932 m. gegužės mėnesio – Klaipėdos krašto gubernatorius.

Nuo 1932 m. gegužės mėnesio iki 1933 m. gruodžio mėnesio – advokatas, Valstybės Tarybos konsultantas.

Nuo 1933 m. gruodžio mėnesio iki 1939 m. vasario mėnesio – Kauno miesto burmistras.

Nuo 1924 m. rugpjūčio mėnesio – Lietuvos tautininkų sąjungos Centro valdybos narys.

Vienas iš Lietuvos atsargos karininkų sąjungos steigėjų ir vadovų. Ilgametis lietuvių ir latvių draugijos pirmininkas, 1934–1939 m. – Lietuvos miestų sąjungos pirmininkas. Vienas „Rotary“ klubo Kaune steigėjas (1934 m.). Dalyvavo užsienio lietuviams remti draugijoje, prisidėjo rengiant 1935 m. Pasaulio lietuvių suvažiavimą Kaune.

Parengė ir išleido leidinį „Lietuvos įstatymai. Sistemizuotas įstatymų, instrukcijų ir įsakymų rinkinys“ (kaunas, 1922 m.), 1925 m. parengė ir išelido šio rinkinio tęsinį.

1936 m. į  IV  Seimą išrinktas I (Kauno) rinkimų apygardoje, Kauno apskrityje.

Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos 1 d. IV Seimo narys.

IV Seimo kadencijos laikotarpiu – Seimo statutui parengti, Peticijų, Karo aviacijos puskarininkių lakūnų ir mechanikų mokyklos statuto projektui svarstyti,  Priverčiamojo darbo įstaigų įstatymo projektui svarstyti, Valstybės kontrolės organų nutarimams skųsti įstatymo projektui svarstyti, Karinės tarnybos įstatymo projektui svarstyti, Žemės tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Žemės reformos įstatymo projektui svarstyti, Namų savininkų skolų mokėjimui palengvinti įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Administracinio teismo įstatymui parengti, Vaistinių, vaistų gamybos ir prekybos įstatymo projektui svarstyti, Baudžiamojo statuto pakeitimo projektui svarstyti, Pasų įstatų pakeitimo projektui svarstyti, Lietuvos Konstitucijos projektui svarstyti komisijų pirmininkas, Budžeto, Žemės tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Valstybės biudžeto 1937 m. įstatymo projektui svarstyti, Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Tautai ir valstybei saugoti įstatymo projektui svarstyti, Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijų vicepirmininkas, Kariams karo metu aprūpinti įstatymo pakeitimui svarstyti komisijos sekretorius, Ipotekos įstatymo projektui svarstyti, Bendrojo naudojimo kelių ir tiltų įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Valstybės biudžeto 1938 m. įstatymo projektui svarstyti,Teismų santvarkos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Civilinės teisenos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Geležinkelio įstatymo projektui svarstyti, Žemės ūkio etatų projektui svarstyti, Namų savininkų skolų mokėjimui palengvinti įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos įstatymo projektui svarstyti, Civilinės teisenos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymo projektui svarstyti, Elektros energijos įstatymo projektui svarstyti, Įvežamų į Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus geležinkeliais ir vandens keliais krovinių rinkliavos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijų narys.

Nuo 1939 m. spalio 11 d. iki 1939 m. lapkričio 21 d. – Lietuvos Vyriausybės įgaliotasis Vilniaus m. ir krašte.

Nuo 1939 m. lapkričio 21 d. iki 1940 m. birželio 17 d.  – Ministras Pirmininkas.

1940 m. birželio mėnesį. – Lietuvos delegacijos derybų su SSRS Maskvoje narys.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo  Lietuvos nepriklausomą valstybę

 1940 m. birželio 15–17 d. – ėjo Lietuvos Prezidento pareigas.

1940 m. liepos 1 d. – IV Seimas paleistas.

1940 m. liepos 17 d. sovietų represinių struktūrų suimtas ir su šeima išvežtas į Rusiją. Buvo kalinamas įvairiuose kalėjimuose.

1952 m. balandžio mėnesį nuteistas 25 metams kalėjimo.

1954 m. rugpjūčio mėnesį paleistas iš kalėjimo ir patalpintas Milenikų invalidų namuose (Vladimiro sritis, Rusija).

1955 m. kovo 5 d. mirė. Palaidotas Milenikuose (Rusija).

Literatūra

Truska L., Merkys Antanas. Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 664–666.

   Naujausi pakeitimai - 2019-11-13 10:06
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė