IV Seimas (1936–1940 m.)

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Ketvirtojo Seimo Prezidiumas iškilmingo Seimo posėdžio metu
Iš kairės: pirmasis vicepirmininkas Julius Indrišiūnas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, antrasis vicepirmininkas Alfonsas Gilvydis, antrasis sekretorius Bronius Izidorius Gudavičius
Kaunas, 1938 m. vasario 16 d. | Fotografas Julius Miežlaiškis
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

IV Seimo rinkimai vyko 1936 m. birželio 9–10 dienomis.

Pirmasis posėdis įvyko 1936 m. rugsėjo 1 d. Teisingumo ir Seimo rūmuose, Kaune.

Paskutinis posėdis įvyko 1940 m. gegužės 31 d. 

Laikinasis Prezidiumas: laikinąjį Prezidiumą, kuris pirmininkavo trims pirmiesiems šios kadencijos posėdžiams sudarė Konstantinas Šakenis (pirmininkas), Pranas Barkauskas ir Simas Janavičius.

IV Seimą sudarė 49 nariai

IV Seimo Pirmininko pareigas ėjo Konstantinas Šakenis.

IV Seimo reikšmė.  Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, 1927 m. balandžio 12 d. paleidęs III Seimą, neskubėjo skelbti naujų Seimo rinkimų. IV Seimas buvo išrinktas po devynerių metų pertraukos, o į pirmąjį posėdį susirinko 1936 m. rugsėjo 1 d. Tai nebuvo demokratiškas parlamentas, veikiau vienas valdžios elementų, Respublikos Prezidento talkininkas, kuriam teko pritarėjo vaidmuo. IV Seimas baigęs paskutinę (pavasario) sesiją išsiskirstė 1940 m. gegužės 31 d. Į naują sesiją šios kadencijos Seimą turėjo sušaukti Lietuvos Respublikos Prezidentas, tačiau to jis padaryti nebespėjo, nes 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Okupacinė valdžia ėmėsi Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį politikos. Okupuotos Respublikos Prezidento pareigas ėjęs Justas Paleckis, remdamasis 1938 m. Lietuvos Konstitucija, 1940 m. birželio 27 d. pasirašė aktą, kuriuo nuo 1940 m. liepos 1 d. paleido IV Seimą.

 


 

IV SEIMO RINKIMAI

XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje, tebesitęsiant ūkininkų neramumams Suvalkijoje, gyventojams ir opozicinėms partijoms vis aktyviau keliant naujo Seimo rinkimų idėją, imta dažniau kalbėti apie būtinybę sušaukti Seimą. 1936 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują Seimo rinkimų įstatymą ir IV Seimo rinkimų datą. Tačiau, remiantis šiuo įstatymu, kandidatų į Seimą negalėjo kelti visuomeninės organizacijos ir piliečių grupės. Rinkimai vyko 1936 m. birželio 9 ir 10 dienomis. 1936 m. birželio 3 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas visų kandidatų į IV Seimą vardinis sąrašas pagal apygardas ir apskritis (iš viso 144 kandidatai).

 

IV SEIMO SUDĖTIS, PREZIDIUMAS

1936 m. liepos 3 d. Respublikos Prezidentas pasirašė aktą, kuriuo paskyrė Seimo susirinkimo datą: „[...] 1936 m. rugsėjo 1 dieną 10 val. tautos atstovo priesaikai duoti ir šaukiu Seimo pirmojo posėdžio 1936 m. rugsėjo 1 dieną 12 val. Kauno Seimo Rūmuose“. Nedemokratiniuose rinkimuose į IV Seimą buvo išrinkti 49 parlamento nariai, iš jų 42 atstovavo Lietuvių tautininkų sąjungai, 3 nariai atstovavo Klaipėdos kraštui. Priešingai negu ankstesniuose seimuose, IV Seime nebuvo moterų, taip pat ir frakcijų (nes Seimas „nepartinis“), nors būta pasiūlymų leisti tautos atstovams burtis į grupes ekonomikos, kultūros ir verslo bei profesijos pagrindais. Pirmiesiems Seimo posėdžiams vadovavo Ministro Pirmininko J. Tūbelio paskirtas laikinasis Prezidiumas. 1936 m. rugsėjo 23 d. posėdyje tautos atstovai išrinko nuolatinį Seimo Prezidiumą, Seimo Pirmininku tapo Konstantinas Šakenis.

 

IV Seimo Prezidiumo nariai:

Seimo Pirmininkas

Konstantinas Šakenis – (1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d.);

Pirmasis vicepirmininkas

Julius Indrišiūnas – (1936 m. rugsėjo 23 d. – 1940 m. liepos 1 d.);

Antrasis vicepirmininkas

Alfonsas Gilvydis – (1936 m. rugsėjo 23 d. – 1940 m. liepos 1 d.);

Pirmasis sekretorius

Mečislovas Kviklys – (1936 m. rugsėjo 23 d. – 1939 m. vasario 28 d.);

Jonas Viliušis – (1939 m. vasario 28 d. – 1940 m. liepos 1 d.);

Antrasis sekretorius

Bronius Izidorius Gudavičius – (1936 m. rugsėjo 23 d. – 1940 m. liepos 1 d.).

 


IV SEIMO DARBAI

Seimo darbą smarkiai ribojo Respublikos Prezidento išleisti įstatymai. Seimas negalėjo savarankiškai parengti Seimo statuto. Seimo vaidmuo buvo smarkiai apribotas 1938 m. Konstitucijos. 91,3 proc. visų 1936–1940 metais Seimo priimtų įstatymų buvo pateikti Ministrų Tarybos, tik 8,7 proc. – pačių Seimo narių parengti įstatymų projektai, nors ir jie iš anksto buvo derinami su Vyriausybe . Per visus ketverius savo veiklos metus Seimas priėmė tik vieną iš anksto su Ministrų Taryba nesuderintą įstatymą – 1938 m. spalio 4 d. Lituanistikos instituto statuto papildymą, šią mokslo įstaigą pavadindamas Antano Smetonos vardu.


 

Parengta pagal:

Apygardų apskričių kandidatų į tautos atstovus sąrašai, Vyriausybės žinios, 1936 06 03, Nr. 537.

Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės žinios, 1936 05 09, Nr. 533.

Respublikos Prezidento aktas (1936 07 03), Vyriausybės žinios, 1936 07 07, Nr. 539.

Seimo stenogramos, Kaunas, 19361940 m.

Truska Liudas, IV Seimas (1936–1940), Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 3, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, Vilnius, 2007.

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė