Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
ES reikalų svarstymo modelis
Seimo dalyvavimo svarstant ir sprendžiant ES reikalus pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Remiantis šiuo aktu Seime įdiegtas aktyvaus parlamento svarstant ES reikalus modelis, kurio mechanizmas išsamiai reglamentuotas Seimo statuto XXVII1 skirsnyje. Pagal šį modelį svarstant ES reikalus dalyvauja visi Seimo komitetai (Seimo statute jie vadinami specializuotais), tačiau du iš jų – Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas – turi išskirtinius įgaliojimus. Jie Seimo statute nustatyta tvarka gali Vyriausybei pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti pagal nustatytą teisėkūros procedūrą priimamus ES teisės aktų projektus.
Prioritetų nustatymas
Seimui gavus Europos Komisijos metinę darbo programą, specializuoti Seimo komitetai ne vėliau kaip per vieną mėnesį ją apsvarsto ir pateikia Europos reikalų komitetui ir Užsienio reikalų komitetui savo motyvuotas išvadas dėl šioje programoje pateiktų pasiūlymų priimti ES teisės aktus aktualumo Lietuvai. Atsižvelgdami į Programoje numatomo ES teisėkūros pasiūlymo aktualumą Lietuvai, komitetai priskiria jį vienai iš trijų kategorijų:
1) labai aktualūs;
2) aktualūs;
3) nelabai aktualūs.
Lietuvos pozicijos derinimas
Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuotų komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir perduoda Vyriausybei. Dėl labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus atsakinga institucija parengia Lietuvos poziciją ir pateikia ją Seimui. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas svarsto poziciją ir pateikia Vyriausybei Seimo nuomonę, atsižvelgdami į Seimo specializuotų komitetų išvadas. Prireikus Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas gali pareikšti parlamentinę išlygą – tai reiškia, kad Vyriausybės atstovas negali ES Taryboje pristatyti Lietuvos pozicijos, kol ji nėra suderinta su Seimu.
Vyriausybės ataskaitos po ES Tarybos posėdžių
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos posėdžio pateikia Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui ataskaitas dėl posėdžiuose svarstytų klausimų ir Lietuvos pozicijų tais klausimais.
Subsidiarumo principo kontrolė
Viena iš svarbiausių Seimo komitetų funkcijų svarstant ES reikalus yra subsidiarumo principo kontrolė; ji atliekama pagal Seimo statute nustatytas procedūras.
Kitų ES reikalų svarstymas Seime
Seimas ir Seimo komitetai taip pat dalyvauja svarstant kitus svarbius ES reikalus, kaip tai numatyta Europos Sąjungos sutartyje ir prie jos pridėtame Protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, t. y.:
- laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje dalyvauja šios srities Sąjungos politikos įgyvendinimo įvertinimo mechanizmuose ir Europolo veiklos politinėje kontrolėje bei Eurojusto veiklos įvertinime;
- dalyvauja ES sutarčių peržiūros procedūrose;
- svarsto valstybių paraiškas įstoti į ES;
- dalyvauja nacionalinių parlamentų tarpparlamentiniame bendradarbiavime ir bendradarbiavime su Europos Parlamentu.