Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ pranešimas: frakcijoje kalbėta apie šešėlinės ekonomikos mažinimą

2019 m. spalio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo frakcijoje „Lietuvos gerovei“ spalio 8 d.  lankėsi Vyriausybės atstovai Donatas Matuiza ir Artūras Norkevičius.

Susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavo frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius, frakcijos nariai Algirdas Butkevičius, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius, Rimas Andrikis, Juozas Imbrasas, Onutė Valiukevičiūtė. 

Susitikimo metu įvyko diskusija apie šešėlinės ekonomikos mažinimą. D. Matuiza ir A. Norkevičius pristatė Vyriausybės kovos su šešėliu priemones. Buvo akcentuota, kad palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas trečdaliu didesnis, dėl to netenkama papildomų pajamų, kurias būtų galima skirti valstybės viešosioms paslaugoms. Dėl šešėlio iškraipoma konkurencija, dirbantieji negauna socialinių garantijų. Labiausiai šešėlinė ekonomika išplitusi statybų, paslaugų sektoriuose, gamyboje, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje.

Susitikimo metu akcentuota išmanioji mokesčių administravimo sistema. Vyriausybėje sukurta šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, užtikrinantį sklandų Vyriausybės patvirtintos kovos su šešėliu reformos įgyvendinimo koordinavimą. Vyriausybės kovos su šešėliu reformos priemonės ir komisijoje priimti sprendimai į valstybės biudžetą turėtų atnešti apie 200 mln. eurų papildomų pajamų. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja, tačiau jos mažėjimo tempai netenkina Vyriausybės. Siūlomi sprendimai yra pagrįsti tarptautine praktika (Norvegijos, Švedijos, Čekijos, Suomijos, Latvijos, Čekijos ir kitų šalių gerąja praktika).

Statybų sektoriuje siūloma įvesti būtinąją statybininko ID kortelę. Ši kortelė būtų taikoma visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems. Ši naujovė turėtų įsigalioti 2020 III ketv. Skirtingais šalies institucijų vertinimais, šiame sektoriuje neapskaitoma 500–700 mln. Eur pajamų. 2018 m. – 1380 asmenys statybose dirbo nelegaliai, iš jų – 229 užsieniečiai. Tai 3 kartus daugiau nei 2017 m. 

Didžioji dalis automobilių pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais. Sutartyse nurodomi ne tikrieji, o pirminiai užsienyje registruoti automobilių savininkai. Mokesčių deklaracijose įrašomi neteisingi duomenys, nuslepiamos tikrosios gautos pajamos, nuo kurių nesumokami GPM ir PVM – perpardavinėtojas sandoryje nėra fiksuojamas, taip išvengiama privalomų mokesčių mokėjimo. Prekybos automobiliais srityje siūloma sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. Numatoma, kad pirmą kartą į šalį atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas, o deklaracijos kodas pridėtas prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis negalės būti parduodamas. Šiuo metu turgavietėse taikomus popierinius apskaitos žurnalus siūloma skaitmenizuoti, skaitmenizuota sistema vartotojams leis greitai ir patogiai sužinoti perkamų prekių kilmę.

Šiuo metu šalyje veikia 209 stacionarios turgavietės. Pagal VMI duomenis, apie 34 proc. pajamų turgavietėse vertinamos kaip šešėlinės. Siūlomi pakeitimai: įdiegti centralizuotą turgaviečių apskaitos informacinę sistemą – CTAIS. Nauda pirkėjui: žinoma produkto kilmė, galimybė realizuoti vartotojo teises. Nauda verslui: vienodos konkurencijos sąlygos, mažinamas popierinės apskaitos ir administracinės naštos mastas. Nauda valstybei: kontroliuojančios ir teisėsaugos institucijos operatyviau galės atlikti rizikos vertinimus ir planuoti kontrolinius veiksmus.

2018 m. dėl vykdytų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių gauta apie 171 mln. Eur papildomų pajamų.

Daugiau informacijos:

Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas

Vytautas Kamblevičius

Tel. (8 5) 239 6441, el. p. [email protected]