Seimo LSDD frakcijos pranešimas: „Frakcijos narė R. Šalaševičiūtė Seimui pristatė jos vadovaujamo komiteto sprendimą dėl socialinių įmonių, kuriam po svarstymo pritarė Seimas“

2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Rugsėjo 12 d. Seime buvo svarstomas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530(2), kuriuo tobulinamas socialinių įmonių teisinis reguliavimas, siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę.

Ne vienus metus Seime nemažai įvairių diskusijų kėlusio klausimo svarstymas suintensyvėjo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) ėmus vadovauti „socialdarbietei“ Rimantei Šalaševičiūtei.

„Nors socialinių įmonių įstatymo pakeitimai tiek viešoje erdvėje, tiek Seime sulaukė įvairių vertinimų, tačiau ieškota kompromisų, siekta, kad daromi pokyčiai skatintų sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse, kartu nustatant  reikalavimus, kad įmonės siektų ne tik pelno, bet įdarbintų kuo daugiau sunkesnę ar sunkiausią negalią turinčių asmenų. Tokiu būdu skatintume negalią turinčių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją, mažintume socialinę atskirtį“, – sako Seimo SRDK pirmininkė, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narė R. Šalaševičiūtė.

R. Šalaševičiūtės nuomone, Seimas apsisprendė teisingai, po svarstymo pritaręs SRDK patobulintam įstatymo projektui, nes Seime buvo registruotų ir kitų Seimo narių iniciatyvų, pavyzdžiui, kaip Seimo narių grupės J. Džiugelio, I. Šimonytės ir kt. Socialinių įmonių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530, siūlantis drastiškai reformuoti socialines įmones ir į atvirą darbo rinką ,,paleisti“ visus neįgaliuosius.

SRDK siūlymu, socialinės įmonės statusui gauti ir išlaikyti, socialinėje įmonėje dirbantys neįgalieji turėtų sudaryti bent pusę įmonės darbuotojų, o jų per mėnesį įmonėje dirbtas darbo laikas turėtų sudaryti bent pusę kitų įmonės darbuotojų darbo laiko per mėnesį. Komitetas taip pat siūlo remti neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis, lengvas neįgalumo lygis darbo vietų įsteigimą (pritaikymą) ir jų darbo priemonių įsigijimą (pritaikymą), kai įsteigta ar pritaikyta darbo vieta bus išlaikyta bent metus, subsidijos dydį nustatant 65 proc. tam tikslui reikalingų išlaidų. Negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, vidutinis ir sunkus neįgalumo lygis (pereinamuoju laikotarpiu – ir vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygis) būtų remiami visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį. Komitetas pasiūlė įtvirtinti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas: pagalbą atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimąją pagalbą įsidarbinus. Komitetas taip pat palaiko Vyriausybės siūlymą bent 75 proc. socialinių įmonių pelno panaudoti socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu.

„Sodros“ duomenimis, 2018 m. Lietuvoje dirbo tik 30 procentų visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. „Mūsų nuomone, valstybės pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumą. Todėl siūlome, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik neįgalūs darbingo amžiaus asmenys“, – sako SRDK pirmininkė R.  Šalaševičiūtė.

Pasak R. Šalaševičiūtės, siūlomi pakeitimai taip pat paskatintų socialiai atsakingo verslo plėtrą. Būtų aiškiau reglamentuoti su socialinių įmonių veikla susiję klausimai, tarp jų – socialinės įmonės statuso įgijimo ir netekimo pagrindai, prašymo suteikti statusą nagrinėjimo ir valstybės pagalbos skyrimo ir mokėjimo tvarka.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. kovo 1 d. Lietuvoje veikė 176 socialinės įmonės, iš kurių 59 – neįgaliųjų socialinės įmonės. 2019 m. kovo mėn. socialinėse įmonėse dirbo 7121 tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai.

Daugiau informacijos:

Seimo LSDD frakcijos atstovė

Evelina Basevičiūtė

Mob. 8 659 05 010