Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Švietimo pagalbos specialistai apie naują ŠMSM tvarką: įspūdis, kad dokumentus rengė vaikų nemylintys žmonės“

2023 m. kovo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime iniciatyva trečiadienį surengta spaudos konferencija, kurios metu negailėta kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl jos parengtų naujų švietimo pagalbos specialistų veiklą reglamentuojančių projektų. Švietimo pagalbos specialistai teigia esantys šokiruoti naująja tvarka, kuri mažins kokybišką pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams, sunkins švietimo pagalbos specialistų darbą. Jų teigimu, susidaro toks įspūdis, kad naują tvarką reglamentuojančius dokumentus rengė vaikų nemylintys žmonės.

Pasak Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, naujoji siūloma ministerijos tvarka sumažina savalaikės ir kokybiškos pagalbos vaikams teikimo galimybes, sumažės tiesioginės pagalbos trukmė, o tai yra svarbiausia, apie ką turime kalbėti.

„Švietimo pagalbos specialistams nerimą kelia ir jų teikiamų paslaugų išplėtimas, neįvertinant realių galimybių ir reikalingų priemonių, taip pat socialiniams pedagogams numatoma atvejo vadyba, efektyviai suteikiant vaikams pagalbą, nuvykstant pas juos į namus. Regionuose didėja vaikų, kurie patiria socialinę, ekonominę ir kultūrinę atskirtį. Todėl apskritai  švietimo pagalbos specialistams  bus ypač sunku teikti visavertišką pagalbą vaikams. Be to, keista tai, kad tie, kurie ministerijoje rengia tokius aprašus, vengia bendradarbiauti, įsiklausyti, atmeta pagrįstus siūlymus, praktiškai nediskutuoja su specialistų asociacijomis, švietimo bendruomenės profesinėmis sąjungomis“, – kalbėjo prof. habil. dr. V. Targamadzė.

Seimo kanceliarijos nuotruka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė prof. dr. Giedrė Kvieskienė teigė, kad ministerija pasirodė kaip nepatikimas partneris ir tik po pranešimo apie šią spaudos konferenciją jų atstovai pakvietė į darbo grupės posėdį.

„Švietimo pagalba yra ypač jautri sritis. Pavyzdžiui, socialinis pedagogas tapo baziniu koordinuojančiu specialistu vaikams per pandemiją. ŠMSM žadėjo, kad socialiniai pedagogai bus visose mokyklose. Tačiau praėjusiais metais aukštosiose mokyklose neparuoštas nė vienas socialinis pedagogas, kadangi tam nebuvo skirtas vadinamasis finansavimo „krepšelis“. Raginame ministeriją būti atsakingesnei sprendžiant šią problemą ir kalbėtis su bendruomene ne tik tuomet, kai klausimas iškyla į viešumą“, – sakė prof. dr. G. Kvieskienė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė pateikė nerimą keliančią statistiką, kurios duomenimis, praėjusiais metais net 71 mokykla neturėjo nė vieno švietimo pagalbos specialisto. Negana to, pasak jos, ministerija didina vaikų skaičių visiems specialistams, taip bandydama glaistyti socialinių pedagogų trūkumo problemą, nors pagal ministerijos numatytus aprašus savivaldybės tiesiog neturės galimybės steigti etatus dėl finansinių apribojimų.

LŠDPS specialiųjų pedagogų centro pirmininkė Dalia Gudienė akcentavo, kad dėl naujos tvarkos jau tampa aišku, jog įtraukusis ugdymas Lietuvos mokyklose nebus sėkmingas, naikinamas reikalingas koeficientas didelių ir labai didelių poreikių vaikams, todėl pagalbos didelius individualius poreikius turintys vaikai gaus žymiai mažiau.

„Pavyzdžiui, numatoma 16 minučių pagalba per savaitę nekalbantiems arba sunkiai kalbantiems vaikams. Taip pat prirašyta perteklinių funkcijų, todėl pagalbos kiekis vaikams dar labiau sumažės. Ministerija, keisdama specialiųjų pedagogų darbo sąlygas, padarė esminių klaidų, darbas tapo dar mažiau patrauklus, dėl to reikalingų specialistų mokyklose mažėja“, – kalbėjo D. Gudienė.

Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos narė, Klaipėdos socialinių pedagogų metodinio būrelio tarybos pirmininkė Areta Skukauskienė atskleidė socialinių pedagogų reakciją, paskaičius ministerijos parengtus aprašus.

„Įspūdis toks, kad ne tuos mokslus baigėme. Darbo krūvio santykis labai išsikraipo, lieka 60 proc. laiko tiesioginiam darbui. Kyla grėsmė, kad visas darbo laikas nukeliaus dokumentams tvarkyti“, – kalbėjo A. Skukauskienė.

Pasak Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos socialinio pedagogo Tado Mindaugo Matijošaičio, socialiniai pedagogai yra šokiruoti dėl naujos tvarkos, joje numatomos funkcijos nėra išgrynintos, siekiant pritaikyti jas su prie pagrindinio darbo, todėl kyla labai daug neaiškumų.

„Kalbant apie specialiuosius poreikius ir įtraukųjį ugdymą, apraše nelieka vieno objekto – gabus mokinys, kuris turi nerimo problemų. Todėl kyla natūralus klausimas, su kuo socialinis pedagogas turi dirbti: su specialiuosius poreikius turinčiais vaikais ar visais mokiniais. Taip pat neaišku, kaip bus komplektuojami etatai, ar neturint 400 mokinių bus skiriamas socialinio pedagogo etatas“, – teigia T. M. Matijošaitis.

Lietuvos psichologų sąjungos edukacinio komiteto pirmininkė Žydrė Arlauskaitė atkreipė dėmesį į apraše numatytas papildomas psichologams funkcijas, darbo vietos problemą, nes psichologas negali dirbti bet kur. Jos teigimu, aprašas turi būti taisomas, nes jam pritrūksta profesionalaus požiūrio.

Spaudos konferencijoje dalyvavę švietimo pagalbos specialistai akcentavo, kad jie darbo metu turi vykdyti ir kitas vadovo pavestas funkcijas, todėl krūviai ir taip yra dideli. Tikimasi, kad ministerija dar sugebės taisyti pačios sukeltą sumaištį ir koreguoti minėtus aprašus.

Daugiau informacijos:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ referentas (atstovas spaudai)

Kęstutis Butvydas

El. p. [email protected], mob. 8 612 22 573