A. Mazuronis dalyvauja Baltijos jūros parlamentinės konferencijos darbo grupės posėdyje: „Būtina dėti nemažesnes pastangas tvarkytis su Baltijos jūroje paskandinta ginkluote“

2023 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai 

Kovo 19−20 dienomis Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis dalyvauja Norvegijos mieste Trumsėje vykstančiame Baltijos jūros parlamentinės konferencijos darbo grupės dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės posėdyje, kuriame diskutuojama apie Baltijos jūros ir jos aplinkos išsaugojimą ateities kartoms, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymą.

„Toliau glaudžiai bendradarbiaujant būtina dėti nemažesnes pastangas tvarkytis su Baltijos jūroje paskandinta ginkluote, ištirti, identifikuoti, surasti ir nukenksminti sprogstamuosius šaudmenis naudojantis daugiašalio bendradarbiavimo teikiamomis priemonėmis. Reikia Baltijos jūros regioną paversti pasauliniu pavyzdžiu, rodančiu, kaip vykdomas ekologiniu požiūriu racionalus, spartus ir finansiškai prieinamas sprogstamųjų šaudmenų iškėlimas, nukenksminimas ir pašalinimas. Turime skatinti šalis, atsakingas už Baltijos jūroje paskandintą ginkluotę, vykdyti atkūrimo darbus, po kurių Baltijos jūroje nebeliktų paskandintų sprogmenų“, − sako Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.

Baltijos jūros regiono valstybių parlamentų nariai posėdyje diskutavo, kad reikia intensyvinti visas pastangas ir glaudžiai bendradarbiauti keliose srityse vienu metu siekiant sudaryti galimybę apriboti pasaulinį atšilimą, sparčiai ir visapusiškai plėtojant atsinaujinančiąją energiją ir jos technologijas.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, turime pripažinti, kad reikia pasaulinio masto veiksmų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį, išsaugoti ir apsaugoti biologinę įvairovę, propaguodami ir kurdami novatoriško gyvenimo būdo įgyvendinimo strategijas mes galime pakeisti esamą padėtį, nes kiekvienas žmogus kažką pakeisdamas savo gyvenime keičia visą pasaulį.

Seimo kanceliarijos nuotr.

Dėl tokios antropogeninės veiklos kaip žemės ūkis ir industrializacija Baltijos jūros baseine labai padidėjo išmetamo azoto ir fosforo kiekis, todėl svarbu ir toliau mažinti azoto ir fosforo patekimą į Baltijos jūrą bei priminti, kad pakilus vandens temperatūrai sustiprės ir maistingųjų medžiagų pertekliaus poveikis. Turime sutelkti dėmesį į Baltijos jūros ekologinį tvarumą ir dėti daugiau bendrų pastangų, kad būtų sumažintas tyčinis ir netyčinis maistinių medžiagų patekimas į jūrą bei siekti toliau mažinti į Baltijos jūrą patenkančių maistinių medžiagų kiekį ir remti technologijų ir inovacijų, kurios sumažins Baltijos jūros eutrofikaciją, plėtrą. Taip pat svarbu taikyti gamtą tausojančios žemdirbystės metodus, aktyviai raginti vietos ūkininkus atsisakyti sintetinių pesticidų ir trąšų, skirti lėšų mažiau pavojingų alternatyvų moksliniams tyrimams, užtikrinti, kad politikos kryptys sietųsi su mokslu.

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  239 6224

El. p. [email protected]