Seime vyko diskusija „Europinė užtvankų šalinimo iniciatyva – kiek tai aktualu Lietuvai?“

2018 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai

Balandžio 18 d. Seime įvyko pirmasis šiais metais „Europos savaitės“ renginys, kurį surengė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru.

„Europos savaitės“ diskusijos Seimo Europos informacijos biure tradiciškai jau rengiamos 15-tą kartą. Jas organizuoja visi Seimo komitetai, pasirinkdami temą, kuri yra aktualiausia tais metais, susijusi su Europos Sąjungos atitinkamos srities politika.

Kadangi šį savaitgalį, balandžio 21 dieną bus minima Pasaulinė žuvų migracijos diena, Aplinkos apsaugos komitetas diskusijai pasirinko temą, kuri įdomi tiek efektyvios žuvų migracijos, tiek gamtos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo požiūriu, o taip pat aktuali Europos Sąjungai, įgyvendinančiai Bendrąją vandens politikos direktyvą.

Pranešėjai – Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Matas Jonaitis ir aplinkotyros magistrė Karolina Gurjazkaitė papasakojo apie europinę  iniciatyvą griauti bešeimininkes ir nenaudojamas arba aplinkai žalą keliančias užtvankas. Europos Sąjungoje, JAV ir kitose šalyse per pastaruosius tris dešimtmečius išmontuota jau keli tūkstančiai užtvankų, daugelis Vakarų Europos šalių draudžia arba teisės aktais riboja užtvankų statybą. ES Bendrojoje vandens politikos direktyvoje yra įtvirtintos išimtys, leidžiančios statyti užtvankas tik įrodžius, kad tokia ūkinė veikla socialiniu-ekonominiu požiūriu yra svarbi visuomenei, jos gerovei. Tokios išimtys taikomos labai retai ir tik gyvybiškai šalims svarbiais atvejais – pavyzdžiui, kai susiduriama su rimtomis problemomis gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu ar elektra arba potvynių grėsme.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. O. Posaškova)

Dėl užtvankų statybos ir eksploatacijos susiduriama su daug skirtingų interesų įvairiose srityse, pavyzdžiui: hidroenergetikoje, laivininkystėje, žuvininkystėje, ne išimtis ir vandens turizmas, ir aplinkosauga. Visi šie aspektai buvo nagrinėjami diskusijoje.

Pasak diskusijai vadovavusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, bene pirmą kartą padiskutuoti buvo sukviesti visų suinteresuotų pusių atstovai – tiek žvejai mėgėjai, tiek kultūros paveldo, valstybės institucijų ir verslo atstovai. Todėl diskusija buvo neįprastai karšta (jos įrašą galite pažiūrėti čia).

Pirmininkas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į Vyriausybės programą ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kuriose, atsižvelgiant į ES teisės aktų nuostatas, hidroenergetikos plėtra Lietuvoje nėra numatyta. Todėl šiandien galima diskutuoti tik apie darnią, aplinkai ir žmonėms nekenksmingą esamų hidroelektrinių veiklą. Diskusijos metu kalbėję verslininkai neprieštaravo ateityje prisidėti prie žuvų išteklių atstatymo ir kitų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo.  Verslininkų, gaminančių energiją iš hidroelektrinių, pozicijai atstovavo Vilmantas Tornau ir Romas Gužauskas.

Akivaizdu, kad Lietuvoje šiuo metu apie 300 užtvankų yra apleistos, neprižiūrimos ir neturi savininkų. Tokių užtvankų „gyvavimas“ daro žalą ir gamtai, ir žmogui, todėl jų išgriovimas techniškai paprastesnis ir pigesnis, lyginant su lėšomis, reikalingomis užtvankos remontui ir jos priežiūrai ilgalaikėje perspektyvoje.

Apibendrindamas diskusiją K. Mažeika pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgdamas į ES direktyvų ir naujų iniciatyvų reikalavimus, šiuo klausimu ir ateityje ieškos kompromiso ir balanso tarp žvejų, verslininkų, gyventojų poreikių ir interesų bei geros ekosistemų būklės.

Parengė

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja

Rasa Liucija Matusevičiūtė

Tel. (8 5) 239 6190, el. p. [email protected]