Seimo Pirmininkas V. Pranckietis susitiko su Kurčiųjų draugijos nariais

2017 m. balandžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikęs su Kurčiųjų draugijos atstovais, sako, jog Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama kurčiųjų problemos spręsti. Pirmininko teigimu, turi būti nuolatinis Seimo ir kurčiųjų bendruomenės darbas ieškant sprendimų, kaip užtikrinti informacijos bei komunikacijos lygiavertę sklaidą visiems visuomenės nariams. Pasak Kurčiųjų draugijos atstovų, šalyje nėra tinkamai išplėtoto kurtiesiems reikalingų paslaugų tinklo: trūksta gestų kalbos vertėjų, pedagogų, valstybinėse įstaigose dirbančių asmenų, mokančių gestų kalbą, prieinamos informacijos.

                             Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

„Kurtieji taip pat turi turėti galimybę matyti bei suprasti visuomeninėje televizijoje rodomas politines, kultūrines ir kito pobūdžio laidas kaip ir kiti visuomenės nariai“ – teigė Kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras.

Pasak V. Pivoro, kurčiųjų gimtoji kalba yra gestų kalba. Šalia jos, kurtieji taip pat mokosi užsienio, t. y. tarptautinės gestų kalbos, bei gimtosios – lietuvių kalbos. Gestų kalba – tai vienintelis įrankis komunikuoti tarpusavyje. Lietuvoje kurtumo negalią turintiems asmenims televizijos programų pritaikymas tesiekia 10 proc., Latvijoje – 25 proc., ES vidurkis – daugiau kaip 50 proc.

,,Bendradarbiaudami turime pasiekti tokių rezultatų, jog kurčiasis, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, galėtų gauti informaciją, oriai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiuo metu informacijos prieigos ir infrastruktūra nėra pakankama, taip pat trūksta specialistų, kurie dirbtų su klausos negalią turinčiais asmenimis. Mes turime užtikrinti kurtiesiems tinkamą bei visapusišką socialinę aplinką, nes kurtieji yra lygiavertė mūsų visuomenės dalis“, – sakė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.

Lietuvoje klausos negalią turi apie 40 tūkstančių žmonių.

Parengė Paulina Levickytė, Liutauras Vičkačka

Seimo Pirmininko sekretoriatas