Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Naujosios Vyriausybės kultūros politikos programa sukelia dvejopus jausmus“

2020 m. gruodžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

       Susipažinus su Vyriausybės programos projekto II skyriumi, o tiksliau, kultūros skyriumi, apima dvejopi jausmai. Visų pirma, perskaičius programą susidaro įspūdis, kad ji yra tikrai artima 2016 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybės programai. Abiejų Vyriausybių programų tezės yra iš esmės panašios, numatomi panašūs tikslai ir siekiai. Pavyzdžiui, 4.6. skyriaus, kuris kalba apie paveldotvarką, nuostatos apskritai yra iš esmės žodis žodin nukopijuotos nuo šiais metais kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko patvirtintos Kultūros paveldo politikos koncepcijos. Tai leidžia suprasti, kad bus užtikrintas LVŽS vykdytos politikos tęstinumas ir, priešingai nei dabartinė valdžia kalbėjo būdama opozicijoje, valdantieji pripažįsta, kad LVŽS nuveikti darbai buvo ir yra prasmingi, kad jie nebus naikinami. Tai yra papildomas įvertinimas ir mums. O tai džiugina.

       Iš kitos pusės, pradėjus detaliau gilintis į programą pasigedau tam tikrų itin svarbių akcentų. Suprantu, kad Vyriausybės programa iš esmės yra tik tezių ir tikslų rinkinys, tačiau net ir siekiuose dalykai, kuriuos tuoj paminėsiu, turėtų būti įtraukti arba bent jau jiems turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.

      Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

      Nors ir norisi tikėti, kad Kultūros ministerijai skiriamas asignavimas, kuris kiekvienais metais tik augo, nebus mažinamas, visgi tam tikrų abejonių įneša tai, kad Vyriausybės programoje nėra pakankamai akcentuojamas kultūros programų finansavimas. Pavyzdžiui, kalbant apie Kultūros paso programą, Vyriausybės programoje sėjama abejonė jos nauda ir pažymima, kad ji neužtiktina tvaresnio ir solidaus kultūros integravimo į švietimo sistemą. Todėl kyla pagrįstų nuogąstavimų, ar naujoji valdančioji dauguma skirs pakankamai lėšų mokinių kultūriniam švietimui. Šioje vietoje reikėtų pažymėti, kad kultūros prieinamumą reikėtų didinti ne tik moksleivių, bet ir visuomenėje. Apie tai programoje užsiminta nepakankamai.

       Toliau ši Vyriausybė į valdžią ateina išties išskirtiniu laikotarpiu. Sparčiai žengiame išmaniųjų technologijų, 5G tinklo link, pasaulyje ir Lietuvoje paskelbta pandemija. Atsižvelgiant į tai, programoje pasigedau inovatyvaus meno skatinimo, tokio meno kūrėjų finansavimo gairių. Pasaulio ir jo kultūros veidas keičiasi, todėl privalome šioje srityje žengti pirmieji ir ieškoti naujų, inovatyvių meno krypčių. Programoje taip pat per mažai dėmesio skiriama pandemijai, kuri, tikėtina, kultūros sritį ir kūrėjus varžys dar ne vieną mėnesį. Būtina daugiau kalbėti ir nusimatyti daugiau tikslų, priemonių nuotolinių kultūros paslaugų teikime, nuotolinių kultūros paslaugų skatinimą toje pačioje Kultūros paso programoje. Nors meno kūrėjų situacija šiuo pandemijos laikotarpiu yra išties sudėtinga, pasigendu šitos Vyriausybės ryžto ir valios tai pakeisti.

       Kalbant apie pandemiją ir jos padarinius, programoje absoliučiai pasigedau tikslų turizmo srityje. Žmonės visame pasaulyje yra išsiilgę keliavimo, todėl pagerėjus sergamumo situacijai ir atidarius sienas, po įvairias pasaulio valstybes pasipils turistų srautai. Šioje Vyriausybės programoje visiškai neakcentuotas Lietuvos kultūrinio žinomumo, patrauklumo didinimas. O tai yra ypač svarbu siekiant pritraukti didelius turistų srautus ir bent šiek tiek pakonkuruoti su didžiausius turistų srautus pritraukiančiomis Europos valstybėmis.

       Esame ir ant kito svarbaus ir reikšmingo Lietuvai, o ypač Kaunui, įvykio. 2022 m. Kaunas bus Europos kultūros sostine. Programoje tik lakoniškai nurodyta, kad bus užtikrintas šio projekto sklandus įgyvendinimas. Tai projektas, kuris, grįžkime prie turizmo temos, gali pritraukti masinius turistų srautus į Lietuvą, pritraukti didelių pajamų, investicijų, skatinti kultūrinį gyvenimą. Deja, kaip ir minėjau, tam dėmesio programoje visiškai neskirta.

       Nors programoje pasisakyta apie nepriklausomos žiniasklaidos skatinimą, tačiau ypač per mažai dėmesio skirta kovai su melagienomis, propagandinėmis ir nuo interesų grupių priklausančiomis visuomenės informavimo priemonėmis, skleidžiančiomis melagingą prieš valstybingumą nukreiptą turinį. Taip pat nemačiau, kad ši Vyriausybė būtų numačiusi skirti pakankamą dėmesį regioninių visuomenės informavimo priemonių problemoms spręsti.

       Programoje nėra nė sakinio apie tai, kaip menas gali būti kuriamas viena didžiausių pasaulio problemų – klimato atšilimo – tematika. Tai padėtų atkreipti visos visuomenės dėmesį į šią pasaulinę problemą, skatintų ne tik žaliąją ekonomiką, bet ir vartojimo sąmoningumą.

       Taigi apibendrinant, iš dalies tikrai galima pasidžiaugti, kad ateinanti Vyriausybė siekia, užtikrinti LVŽS darbų tęstinumą, o jos programa labai gimininga praeitos Vyriausybės programai, tačiau visgi pasigedau didesnio dėmesio regioninės, etnografinės kultūros, turizmo sričiai, nuotolinių kultūros ir meno paslaugų prieinamumo skatinimui, didesnio dėmesio kultūros pasui, inovatyviam menui ir, žinoma, projektui Kaunas – Europos kultūros sostinė.

       Linkiu sėkmės darbe naujajam kultūros ministrui ir visai 2020–2024 m. Vyriausybei.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Robertas Šarknickas

Tel. (8 5) 239 6641

El. p. [email protected]