Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo nario Vytauto Bako pranešimas: „Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – proga taisyti teismų sistemos ydas“

2021 m. sausio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Prieš trisdešimt metų iškovojome teisę gyventi laisvoje šalyje, teisę kurti savo valstybę, jos institucijas. Teismų sistema yra viena iš tokių institucijų, ir šios sistemos kūrimas dar nėra baigtas. Šiandien Seimas tampa atsakingu už tai, kaip atrodys teismų sistema artimiausius metus.

Pastarosiomis dienomis Seimui buvo daromas spaudimas paskirti teisėjus bet kokia kaina. Kai kurie teisės mokslininkai kaltino Seimą „apgailėtinomis manipuliacijomis“, teismų politizavimu, maža to – agitavo skirti konkrečius kandidatus. Tokie pareiškimai, mano manymu, peržengia mokslininko etikos ribas, nes jais nepagrįstai žeminamas Seimas, menkinama jo reputacija, klaidinama visuomenė ir painiojami asmeniniai interesai.

Galime padėkoti už diskusijas ir nuomones, tačiau turime prisiminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimas yra išskirtinė Seimo kompetencija. Tai numato Konstitucijos 67 str. 1 d. 10 p., kuriame teigiama, kad Seimas skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir šių teismų pirmininkus. Kandidatų teikimo teisė yra priskiriama Seimo Pirmininkui, Prezidentui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, tačiau sprendimą paskirti priima Seimas.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Todėl atmeskime emocijas ir bet kokį spaudimą, ypač tais atvejais, kai tai daro asmenys, akademinės visuomenės atstovai, kurie patys galimai suinteresuoti personaline Konstitucinio Teismo sudėtimi ir būsimais jo sprendimais bylose, kurios susijusios su garsiausiais pastarųjų metų Lietuvą purčiusiais korupciniais skandalais. Žinia, kad politinės korupcijos bylose, koncerno „MG Baltic“ byloje, advokatai siekia ginčus perkelti į Konstitucinį Teismą ir sieja su šiuo teismu savo viltis vilkinti procesus, išvengti atsakomybės. O kai kurie buvę Konstitucinio Teismo teisėjai, kaip prof. E. Šileikis, viešai reiškiantis nuomonę šiuo klausimu ir kaltinantis Seimą manipuliavimu, pats teikia teisines paslaugas to siekiančioms įmonių grupėms ar jų vadovams, kurie teisiami politinės korupcijos bylose.

Seimo nariai turi atlikti savo darbą kruopščiai ir savarankiškai, nes nuo to, kaip jį atliksime, gali priklausyti, kiek ateityje bus ginama Konstitucija, o kiek privatūs siauri interesai. Kas nusvers – stambių šešėlyje veikiančių grupių, sunkiais nusikaltimais įtariamų asmenų interesai ar kiekvieno Lietuvos žmogaus, valstybės interesai. Kaip atrodys Konstitucinis Teismas ir kokia teisine sąmone besivadovaujantys žmonės vykdys teisingumą ir vertins įstatymus bei Vyriausybės nutarimus.

Teisėjų paskyrimas yra itin reta proga Seimui ir Lietuvos visuomenei pasikalbėti apie tai, kaip pasiekti norimų pokyčių teismuose. Tai labai retas atvejis, kai Seimas sąlyginai gali daryti įtaką teismų sistemos raidai, tai yra – kai gali diskutuoti su nepriklausoma teismine valdžia apie tai, ko iš teismų tikisi visuomenė. Aptarti dabartinę teisingumo vykdymo ir teismų būklę. Apžvelgti, su kokiomis kertinėms problemomis susiduria teismai ir teisėjų bendruomenė šiandien, kaip šios problemos spręstinos. Svarstyti, kokios permainos galėtų atkurti visuomenės pasitikėjimą teismais. Kaip užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, veiksmingą savivaldą? Kaip įtvirtinti visuomenės dalyvavimą vykdant teisingumą?

Mus kritikuojančių teisės profesorių grupė, deja, tokių klausimų nekelia, nors jų įžvalgos būtų mums labai svarbios.

Šių klausimų iš esmės nekelia kandidatai, nėra siūlomi sprendimai, kaip įveikti pasitikėjimo teisingumo sistema krizę, kaip išsivalyti, kaip įtraukti visuomenę ir teismų bendruomenę į sprendimų priėmimą, kaip išskaidrinti teisėjų atrankos procesą, kaip užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

Teisėjų paskyrimo procese buvo daug emocijų, bet mažai lyderystės. Mums teikiami kandidatai, kurie neturi reikiamo palaikymo ir kurių pasirinkimo objektyvūs argumentai mums nėra žinomi. Susidaro įspūdis, kad tai asmeninio politinio pasitikėjimo kandidatai. Stebint atskirų teisininkų grupių reakcijas apima jausmas, kad vyksta konkurencinė kova ir vienas ar kitas kandidatas palaikomas, nes yra iš savų tarpo.

Kurioziškai atrodo, kai mes svarstome kandidatą, kurį teikia asmuo, kuris pagal Konstituciją neturi teisės tokio kandidato teikti. Ir tai iš tiesų kelia grėsmę ateityje kvestionuoti sprendimus, kuriuos šis paskirtas kandidatas priims. Čia reiktų paminėti, kad kolegos buvusio Seimo Pirmininko elgesys darant veiksmus, kurių jis atlikti negali, sukelia sumaištį, dėl kurios atsiranda pagrindas menkinti Seimą ir abejoti jo sprendimais.

Seimas atmetė vieną kandidatą į Konstitucinį Teismą, kitas vos dviejų balsų persvara buvo paskirtas į pareigas. Į Aukščiausiąjį Teismą paskirti visi kandidatai, tačiau mes stebime beprecedentę situaciją, kai konkrečių teisėjų kandidatūrų paskyrimą rėmė, inicijavo politinės korupcijos byloje teisiamos partijos ir konkretūs lyderiai, kurių advokatai ir bendrininkai siekia jų politinės korupcijos bylą perkelti į Konstitucinį Teismą, užvilkinti ją ir taip išvengti atsakomybės.

P. Viktorui Pranckiečiui, p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui derėjo nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, o šie žmonės skyrė teisėjus, kurie turės priimti sprendimus jų pačių partijų ir teisiamų kolegų bylose.

Pozicijai ir opozicijai pasiūliau inicijuoti savotišką nacionalinį susitarimą, ko mes tikimės iš teismų ir šio susitarimo rezultatu turėtų būti konkrečių personalijų teikimas. Tam galėtume išnaudoti laiką tarp šios ir pavasario sesijos, o pavasario sesijoje šį klausimą išspręsti, pateikti kandidatus, kurių asmeniniai interesai, reputacija, teisinė sąmonė atitiktų didžiosios dalies visuomenės lūkesčius, o ne teisiamų partijų lūkesčius.

Mano siūlymas – skirkime porą mėnesių tam, kad kartu su teismų savivalda, Prezidentu, partijomis, pozicija, opozicija, visuomene surastume sprendimus, kurie padėtų atkurti žmonių pasitikėjimą teismų sistema. Naujų teisėjų paskyrimas tam puiki proga. Tai būtų didelis darbas pradedant naują šalies nepriklausomybės dešimtmetį ir stiprinant mūsų teismų sistemą.

 

Daugiau informacijos

Seimo narys Vytautas Bakas

Mob. 8 668 42 227

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2021-01-15 08:33
   Monika Kutkaitytė