Seimo nario Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Europos Tarybos sukurta Pilietinio dalyvavimo priemonė gali padėti Lietuvos savivaldybėms įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl gyventojų tiesioginio dalyvavimo tvarkant vietos reikalus“

2021 m. balandžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 31 d. vykusiame ketvirtajame Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės posėdyje buvo aptarti klausimai, susiję su 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais dėl gyventojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų įgalinimo, taip pat buvo pateikta informacija apie Europos Tarybos Gerojo valdymo ekspertizės centro sukurtą pilietinio dalyvavimo sprendimų priėmime priemonę (toliau – Pilietinio dalyvavimo priemonė). Pranešimus šiomis temomis skaitė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė ir Mykolo Romerio Universiteto Viešojo administravimo instituto dėstytojas Algirdas Astrauskas.

Kaip sakė Dalia Masaitienė, pagrindinis klausimas, į kurį buvo siekiama atsakyti ruošiant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus dėl gyventojų dalyvavimo tvarkant vietos reikalus, buvo toks: Ko gi trūksta mūsų teisinėje valstybėje, kad piliečiai norėtų ar galėtų aktyviai dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus? Teisinės sąlygos tarsi ir sudarytos, tačiau nei gyventojai labai aktyvūs, nei vietos valdžia demokratiška. Vidaus reikalų ministerijos specialistai, Mykolo Riomerio universiteto mokslininkai, seniūnai ir seniūnaičiai atsakymą į šį klausimą rado bendrų diskusijų metu. Diskutuojant paaiškėjo, kad: 1) gyventojai vietos reikaluose noriai dalyvauja tuomet, kai svarstomi tie reikalai, kurie jiems iš tikrųjų labai rūpi ar yra jiems labai svarbūs ir 2) tam, kad gyventojai noriai ir aktyviai dalyvautų sprendimų priėmime juos turi pasiekti reikalinga informacija.

„Gyventojas nedirba nuo ryto iki  vakaro aktyviu piliečiu. Jis gyvena savo gyvenimą, rūpindamasis savo poreikiais, ir tik tuomet, kai ta informacija jį pasiekia, jis gali pasisakyti“, – teigė D. Masaitienė.

Ruošiant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus pasitarnavo ir užsienio šalių patirtis. Tuo metu, kai dėl minėto įstatymo pakeitimų vyko diskusijos Lietuvoje, pasirodė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl gyventojų dalyvavimo vietos viešajame gyvenime. „Susipažinę su Rekomendacijomis supratome, kad tokios pat problemos dėl gyventojų dalyvavimo tvarkant vietos reikalus egzistuoja ir kitose šalyse. Lietuva nėra išimtis. O suformuluotos bendrosios gairės kaip vaistai identifikuotoms ligoms gydyti puikiai tinka ir Lietuvai“, – teigė pranešėja D. Masaitienė.

Paaiškėjo, kad ruošiant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus dėl gyventojų dalyvavimo tvarkant vietos reikalus, buvo eita proporcingo supaprastinimo keliu ir vadovaujantis principine nuostata, kad būtent savivaldybė turi sudaryti sąlygas gyventojų dalyvavimui tvarkant vietos reikalus, t. y. savivaldybė turi: a) gyventojus tinkamai informuoti apie svarstomus viešuosius savivaldybės reikalus, b) su gyventojais ji turi tinkamai konsultuotis ir stengtis įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą, o ne tik tą imituoti ir c) ji turi būtinai palaikyti grįžtamąjį ryšį su gyventojais, t. y. informuoti, kokius siūlymus ji numato įgyvendinti, o kuriuos ne. Pranešimo pabaigoje D. Masaitienė pasidžiaugė, kad, nors Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios, tačiau jau nemažai savivaldybių suprato jų esmę. Jos tikslina savivaldybių vidinius teisės aktus (pvz. savivaldybių tarybų veiklos reglamentus), siekdamos gyventojus kokybiškiau informuoti, su jais tinkamiau konsultuotis, numatyti geriausiu būdu suteikti jiems grįžtamąjį ryšį.

Po to vykusios diskusijos šia tema metu buvo pateikti siūlymai, kaip gyventojus „padaryti“ aktyvesnius, tvarkant vietos reikalus. Vienas iš diskutantų pasiūlė gyventojus motyvuoti už tai, kad jie „civilizuotai“ skundžia savo „apsileidusius“ kaimynus ar vangiai savo pareigas atliekančius savivaldybės darbuotojus. Tai, pasirodo, gerai funkcionuoja Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Visgi, „civilizuoto“ skundimo kaip gyventojų aktyvesnio įtraukimo tvarkyti vietos reikalus formos šalininkų neatsirado daug.

Laikinosios grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, iš esmės pritardamas minčiai, kad gyventojų nuomonė yra svarbi sprendžiant vietos aktualius klausimus, pasidžiaugė, kad praeitą vasarą Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“ vyko Europos Tarybos Gerojo valdymo ekspertizės sukurtos Pilietinio dalyvavimo sprendimų priėmime priemonės pristatymas bei mokymai. Ši metodinė priemonė labai koreliuoja su nuo šių metų pradžios įsigaliojusiais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais dėl gyventojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų įgalinimo tvarkant vietos reikalus. Todėl, pasak K. Vilkausko, jos pristatymas turėtų sudominti Lietuvos savivaldybių atstovus, bendruomenines organizacijas ir kitus pilietinio dalyvavimo proceso subjektus.

A. Astrauskas, pristatydamas Europos Tarybos Gerojo valdymo ekspertizės centro sukurtą Piliečių dalyvavimo priemonę, atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymas naujai sureglamentavo vietos gyventojų ir jų grupių įtraukimo (dalyvavimo) tvarkant vietos reikalus formas ir nustatė naujus reikalavimus savivaldybės gyventojų ir jų interesų grupių informavimui, konsultavimuisi su jais ir jų įgalinimui, tačiau nenumatė (ir negalėjo numatyti), kokiems pilietinio dalyvavimo subjektams ir kokias jų įtraukimo į sprendimų priėmimo formas tikslinga taikyti, sprendžiant įvairaus pobūdžio vietos reikalus. Tai, natūralu, palikta pačių savivaldybių institucijų, vietos politikų, valstybės tarnautojų nuožiūrai ir atsakomybei. Sukurta pilietinio dalyvavimo priemonė, kaip teigė A. Astrauskas, yra iš tiesų labai vertingas instrumentas, nes sudaro palankias sąlygas realiai įgyvendinti vietos (savivaldybių) bendruomenėms suteiktą (laiduotą) savivaldos teisę tiesioginės demokratijos būdu:

a) ši priemonė sudaro galimybę nustatyti konkrečios vietos (savivaldybės) bendruomenės nuostatas (nusiteikimą) į pilietinį dalyvavimą pasirinktos konkrečios situacijos atveju (pvz. rengiant strateginio planavimo dokumentą, pradedant teikti naują viešąją paslaugą). Be to, ši priemonė leidžia sužinoti, kokie veiksniai – politiniai, socialiniai, ekonominiai ar žmogiškojo kapitalo – ir kokią įtaką daro vietos (savivaldybės) bendruomenės nuostatoms (nusiteikimui) į pilietinį dalyvavimą konkrečios situacijos atveju;

b) taip pat ši priemonė sudaro galimybę į sprendimų priėmimą konkrečios situacijos atveju įtrauktus pilietinio dalyvavimo subjektus suklasifikuoti į keturias grupes pagal 2 kriterijus: 1) jų pasirengimą, gebėjimą, reikšmingumą sprendžiant vietos reikalus ir 2) jų interesą, susidomėjimą, norą dalyvauti sprendžiant vietos reikalus. Toks pilietinio dalyvavimo subjektų suklasifikavimas yra svarbus vietos valdžios institucijoms, nes jos gali kiekvienos grupės subjektams pasiūlyti geriausiai jiems tinkančias pilietinio dalyvavimo formas ir taikyti jiems priimtiniausius informacijos suteikimo būdus;

c) negana to, priemonė pasiūlo, kaip pilietinio dalyvavimo subjektai galėtų „tobulėti“, t. y. kad jie: 1) iš pasyvių dalyvių „pereitų“ į labiau suinteresuotų, labiau susidomėjusių ir norinčių dalyvauti, tvarkant vietos reikalus, subjektų grupę ir / ar 2) pakeltų savo kvalifikaciją tam tikroje srityje ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų jau kaip daugiau pasirengę, daugiau žinantys, reikšmingesni nei iki tol ir /ar 3) taptų tokiais pilietinio dalyvavimo subjektais, kuriuos vietos valdžios institucijos galėtų įgalinti kažką svarbaus, tvarkant vietos reikalus, spręsti ir veikti savarankiškai su pilna atsakomybe.

Kaip žinia, savivaldos teisė įgyvendinama atstovaujamosios ir tiesioginės demokratijos formomis, o pastaroji – tiesioginės sprendžiamosios ir tiesioginės – dalyvaujamosios demokratijos formomis.

„Aktyvus pačių savivaldybės bendruomenės narių ir jų organizuotų ar neorganizuotų grupių dalyvavimas sprendimų priėmime tvarkant vietos reikalus yra savivaldybės bendruomenės gyvybingumo, pasitikėjimo savimi ir gebėjimo ne laukti malonių iš valdžios institucijų (tegu ir jos pačios išrinktos), o spręsti ir veikti čia ir dabar išraiška ir demonstravimas“, – teigė A. Astrauskas.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų pirmininkas Ramūnas Navickas išreiškė susidomėjimą piliečių dalyvavimo priemone, nes, jo nuomone, tai būtų naudingas įrankis sprendžiant gyventojų įtraukimą į vietos savivaldos reikalus. Profesorė Irena Leliūgienė dalinosi pilietinio dalyvavimo Kauno miesto savivaldybėje patirtimi ir, pripažinusi, kad pilietinio dalyvavimo priemonė yra moksliškai pagrįsta ir verta dėmesio, pasiūlė įgyvendinti šios priemonės pilotinį projektą vienoje ar keliose Lietuvos savivaldybėse.

Kitas Seimo laikinosios grupės posėdis numatytas balandžio 14 dieną, 15 val. tema: Seniūnaičių rinkimų ir veiklos problematika (seniūnaitijų sudarymas, seniūnaičių rinkimai, seniūnaičių galios, seniūnaičių mokymas, seniūnaičių veiklos kryptys ir atsiskaitymas gyventojams) bei seniūnaitijų sueigos ir išplėstinės sueigos: ar joms užtenka galių? Gal atėjo laikas sudaryti seniūnijų tarybas?

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

Tel. (8 5)  239 6335

El. p. [email protected]