Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vigilijaus Juknos pranešimas: „Skiepų pasaka: tam davė, anam davė, o šitam ir neliko“

2021 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

 

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, jau antrus metus kovoja su COVID-19 virusu, kuris žlugdo ne tik sveikatos sistemą, bet kartu ir ekonomiką, o žmonių kontaktai yra smarkiai apriboti. Visi vieningai sutaria, kad grįžti prie mums įprasto gyvenimo be apribojimų galima bus po to, kai visuomenė įgis bendrą imunitetą. Taigi mūsų visų pagrindinis tikslas yra vakcinacija – vienas procesas, kuriam mestos beveik visos tiek centrinės valdžios, tiek savivaldos pajėgos. Atrodo, kad apie skiepijimą kalba visi, visi jį prižiūri. Ir jis pavirsta į nevaldomą chaosą. Kaip sakoma, kur dvi auklės, ten vaikas be galvos, o skiepijimo procesas turi tikrai ne vieną „auklę“. Galbūt todėl niekaip neįmanoma sudėlioti aiškios tvarkos.

Vieną dieną skiepijame 65 metų ir vyresnius, kitą dieną jau dėstytojus, kurių dauguma dirba nuotoliu, dar po protestų ir blokavimo postų prie Vyriausybės įjungiamas paralelinis greitis pareigūnams. Šalia skiepijami sportininkai, Eurovizijos dalyviai ir kiti. Tiesa, dar atsiranda prioritetas įmonėms, bet ne visoms, tik tada, jei lieka vakcinų nuo pagrindinių prioritetų. Ir štai tokiame informacijos sraute žmogus turi sužinoti, kada ir kur jam reikia skiepytis. O gal ir nereikia?

Jeigu mūsų siekis yra bendras tautos imunitetas, kodėl valdantieji tiesiog terorizuoja savivaldą savo nurodymais ir tvarkomis. O jeigu savivalda neskiepija taip, kaip centrinė valdžia pageidauja, dar ir kritikuoja. Vis dėlto lieka neaišku, kodėl skirstydami pavedimus į kairę ir į dešinę ir iš esmės nevaldydami skiepijimo proceso, valdantieji, ta pati centrinė valdžia nesuteikia savivaldai daugiau savarankiškumo. Kuomet pati savivaldybė galėtų apsispręsti, kokias visuomenės grupes skiepyti. Juk jie geriausiai mato, kokia situacija yra jų mieste ar rajone, pagaliau koks yra poreikis ir kokia reakcija. Galbūt vyresni žmonės iš tiesų nenori skiepytis, bet jaunimas mielai pasinaudotų. Tad kodėl reikia laikyti vakcinas sandėliuose, kiekvieną dieną kepti po naują tvarką ir vis tiek žmonių nepaskiepyti?

Beje, labiausiai rizikos grupėje esantys asmenys Lietuvoje vis tiek lieka nepaskiepyti. Tik mažiau nei pusė, t. y. 40 proc. gyventojų vyresnių nei 80 metų yra paskiepyti, kiti liko be skiepo. Pagal šį rodiklį esame bene žemiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių, ketvirti nuo galo. Suomija, pavyzdžiui, paskiepijo 87 proc. 80 metų ir vyresnius gyventojus ir 71 proc. 70 metų ir vyresnius gyventojus. Islandijoje 98 proc. ir 75 proc. atitinkamai. Airijoje 80 metų ir vyresni gyventojai paskiepyti 100 proc., o Švedijoje šis rodiklis siekia beveik 98 proc. Maltoje 80 metų ir vyresnių gyventojų paskiepyta 96 proc., 70 metų ir vyresni – 73 proc., 60 metų ir vyresni beveik 54 proc. Tuo tarpu Lietuvoje 60 metų ir vyresnių paskiepytų gyventojų rodiklis tesiekia 25 proc. Akivaizdu, kad pagal tokius skiepijimo tempus lietuviai dar ilgai bus gąsdinami griežtu karantinu ir ribojimais. Ir aišku kalčiausi yra žmonės, kurie nesiskiepija. O gal vis dėlto centrinė valdžia ne viską padarė? Lengva buvo savivaldai liepti, bet kodėl norima savivaldą tampyti už virvučių, jeigu jau duodate užduotį, duokite ir laisvę ją atlikti. Ar visi klusniai turi vykdyti n-tąją SAM tvarką po dešimto patikslinimo?

Kur sudaryti vakcinų srautų grafikai, kur tinklas, kad jeigu vienas žmogus nenori skiepytis ar jam reikia dar pagalvoti, vakcina turi būti perduota kitam. Kodėl tiek daug laiko skiriama tiesiog leidimams, kuri grupė gali skiepytis, o kuri ne? Kodėl kuriami prioritetų prioritetai? Tuo tarpu pareigūnai skiepijami tik po protestų, prekybos centrų kasininkai, kurie ištisai dirba kontaktinį darbą, apskritai nustumti ir užmiršti? Pagaliau nepaskiepyti onkologiniai ligoniai, nors skiepą gavo tie, kuriems yra diagnozuota nemiga. Tai kokie gi yra prioritetai? Ir kada tas skiepijimo procesas pagaliau bus aiškesnis?

Ir jeigu dar nepastebėjote, slėpdamiesi Vyriausybės rūmuose, tai artėja pavasaris ir vasara, o tai nenumaldomai reiškia gerus orus. Vadinasi žmonės eis ir bus gryname ore, vadinasi rinksis ir būriuosis centrinėse miestų aikštėse ar parkuose. Net ir patys sąmoningiausi, jie vis tiek tą darys, nes koronavirusas gyvenimo nesustabdė. Ar siųsime tūkstančius pareigūnų, kad drausmintų piliečius ir rašytų jiems protokolus? Pareigūnus, pagaliau, tos pačios savivaldos pastangomis, gal ir pavyks paskiepyti, nors kol kas tik pirmas skiepas, o antro sulauks tikriausiai vasaros vidurį ar pabaigoje. Kur sprendimai, kurių reikėjo dar vakar? Kaip bus valdomi žmonių srautai? Į kavinę užeiti negalima, bet būti kažkur netoliese ir pasiėmus maisto išsinešti valgyti prisėdus ant suoliuko, juk niekas neuždraus. O tuo tarpu žmonės, kurie galėtų dirbti ir užsidirbti ir dar mokesčius į kiaurą valstybės biudžetą sumokėti, lauks valstybės išmokos. Tik ar ilgam tų išmokų užteks?

Vakcinavimo planas tiesiog privalo būti tikslesnis ne tik popieriuje, bet ir gyvenime. Suprantama, kad reikia reaguoti į besikeičiančią situaciją, tačiau kai tvarkos keičiamos kelis kartus per dieną, tai jau ne reagavimas – tai tiesiog painiava. Kaip tai pačiai savivaldai sužinoti, kas yra prioritetas, jau nekalbant apie eilinius žmones, kurie tiesiog neskaito ir neseka SAM ar Vyriausybės sprendimų. Ir tai nėra komunikacijos stoka, tai aiškių ir racionalių sprendimų stoka. Susidaro įspūdis, kad nuo pat valdžios pasikeitimo naujoji Vyriausybė blaškosi, sprendimus priima chaotiškai ir apskritai neturi jokio plano, kas bus toliau ir kaip bus valdoma pandemija. Eina pramintu karantino taku, bet šios priemonės galiojimas panašu, kad baigėsi.

A, B, C, D, scenarijai, kuriuos paruošė sveikatos apsaugos ministras žlugo, žymaus 130 punktų plano niekas apskritai nematė, tik girdėjo, o koks bus naujas planas ar scenarijus neaišku. Bet žmonės turi palaukti ir pakentėti. Tik ko laukti, kai skolos auga, santaupos baigėsi, o šviesos tunelio gale nesimato? Kas baisiau ar virusas, ar badas? Ar tokį pasirinkimą norima pateikti žmonėms? Ar tikimąsi, kad žmonės kažkaip patys ras išeitį iš to chaoso, kurį valdantieji ir toliau sėkmingai plečia?

 

Daugiau informacijos:

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna

El. p. [email protected]

Mob. 8 699 50 905

   Naujausi pakeitimai - 2021-04-14 15:19
   Rimas Rudaitis