Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo narės Ritos Tamašunienės pareiškimas

2021 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Prieš 27 metus atkūrusios laisvę ir suverenitetą Lietuva ir Lenkija 1994 m. balandžio 26 d. pasirašė  Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Sutarties nuostatos padėjo pamatus tolesniems abiejų valstybių tarpusavio  politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione bei tarptautinėse organizacijose ir institucijose.

Lietuvos ir Lenkijos „gero kaimyninio bendradarbiavimo“ principas tapo kertine dvišalio bendradarbiavimo sąlyga, siekiant abiejų valstybių integracijos į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir Europos Sąjungą (ES). Lietuvos ir Lenkijos santykiai iš geros kaimynystės išaugo į strateginę partnerystę regione, todėl būtina plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą įvairiausiose srityse,  telktis bendriems tikslams, stiprinti atsparumą kylančioms grėsmėms tiek abiem šalims, tiek visai Europai. Praėjusios kadencijos Lietuvos Vyriausybei  dvišalius santykius pavyko pakelti į aukštesnio intensyvumo lygmenį,  kurio, anot abiejų valstybių premjerų, nusipelno mūsų žmonės ir kurį išlaikyti mus įpareigoja bendra istorija ir kultūrinis panašumas.

Verta pabrėžti, kad dvišalė sutartis – galiojantis  teisės aktas, kuriuo susitariančiosios Šalys įsipareigojo lenkų ir lietuvių  tautinėms mažumoms garantuoti tarptautinius standartus  atitinkančias teises, paisyti teisių apsaugos nuostatų, principų ir standartų, kurie apibrėžti tarptautiniuose teisės aktuose. Deja,  vis dar tikimės sėkmingo Sutarties punktų įgyvendinimo  sprendžiant tautinių mažumų švietimo, kultūros, gimtosios kalbos viešajame  gyvenime vartojimo, žemės grąžinimo, asmenvardžių rašymo klausimus. Sutarties 14 ir 15 straipsnių  įgyvendinimui dažnai pritrūksta geranoriškumo ir politinės valios, ilgus metus jie lieka veikiau deklaracijomis, kurios neįtvirtintos nacionalinės teisės aktuose, o kartu ir mūsų gyvenime.

Minint dvišalę Lietuvos ir Lenkijos sutartį, kurios pagrindu prieš 27 metus  dvišaliai santykiai pradėti konstruoti pariteto, konsensuso ir pasitikėjimo pagrindu, noriu palinkėti XVIII Vyriausybei ne tik nesibaiminti hiperbolizuotų pavojų ir menamų nesutarimų visuomenėje, bet ir neignoruoti  vadinamųjų „sudėtingų, probleminių ir nepatogių“ Sutarties nuostatų įgyvendinimo. Sutartis – tai duotas žodis. Raginu valstybes kaimynes, strategines partneres, plėtoti demokratinėmis vertybėmis ir geranoriškumu grįstus dvišalius santykius bei pasiryžti veikti valstybių, jų daugumos ir abipus sienos esančios mažumos piliečių sėkmei.

 

Rita Tamašunienė, Mišrios Seimo narių grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė

 

   Naujausi pakeitimai - 2021-04-28 09:16
   Jolanta Anskaitienė