Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vigilijaus Juknos pranešimas: „Ar biurokratinis uolumas nesužlugdys ekologinio ūkininkavimo?“

2021 m. gegužės 24 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Lietuvos žemdirbiai daug metų kovoja dėl vienodų išmokų Europos Sąjungoje (ES). Kol kas jos auga, bet ne tiek, kad pasiektų kitų ES šalių-narių vidurkius. Tad pažadai taip ir lieka pažadais, nors tai jau nieko tikriausiai nestebina. Kur kas labiau stebina Lietuvos biurokratijos uolumas, kai reikalavimai mūsų šalyje ekologiniams ūkiams yra didesni negu numato pati Europos Komisija. Kodėl norima ekologiškai ūkininkaujančius žemdirbius įspeisti į kampą, taip ir lieka neaišku.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Kiekvienais metais ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl sparčiai didėja jo paklausa. Europos Komisija paskelbė Ekologinių veiksmų planą Europos Sąjungai. Planuojama, kad 2030 m. būtų pasiektas Europos ekologinio susitarimo tikslas – 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės paversti ekologine žemdirbyste. Ekologinio ūkininkavimo plotas per pastaruosius 10 metų išaugo beveik 66 proc. – nuo 8,3 mln. ha 2010 m. iki 13,8 mln. ha 2019 m. Šiuo metu jis sudaro 8,5 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės, o jo vertė sudaro 30,7 mlrd. eurų per metus. Tad nors augimas buvo nemažas, vis dėlto procentinė dalis išlieka nedidelė. Ekologinis ūkininkavimas tampa prioritetine ES sritimi – tai puiki galimybė Lietuvai užimti ir sustiprinti pozicijas, tačiau tam reikia ne tik ūkininkų pastangų, bet ir geranoriško valdininkų požiūrio, o ne perdėtų reikalavimų. Juk popieriuje sudėliotos taisyklės nepadės derliaus užauginti.

Nuo 2016 metų Lietuvoje 236 tūkst. ha deklaruoti kaip ekologiški, bet parama skiriama tik už 180 tūkst., ir ši suma išdalinama visiems. Tai 60 proc. visos galimos paramos, o išlaidos nuolat auga. Dalis ūkininkų dirba dėl to, kad negali atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų, o dalis – iš idėjos ar inercijos. Tačiau realios paramos ar pagalbos nejaučia tikriausiai nė vienas. O ekologinis ūkininkavimas yra ypač sudėtinga žemės ūkio šaka. Bet juk nauda kuriama ne tik užauginus produktą, kartu – tai ir švarus dirvožemis, švarus vanduo, čia suderinama geriausia aplinkos apsaugos praktika, didelė biologinė įvairovė, gamtos išteklių išsaugojimas, aukšti gyvūnų gerovės standartai. Kompleksiškai kuriama visapusiška pridėtinė vertė, todėl būtina šiems ūkininkams skirti prioritetą ir ne tik didinti paramą, bet ir mažinti perteklinius reikalavimus.

Iš viešai pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvoje yra keliasdešimt perteklinių reikalavimų ekologiniams ūkiams, kurių nėra kitose ES šalyse ir tai nėra Europos Komisijos nurodymas, o vietinė iniciatyva. Pavyzdžiui, Lietuvoje pereinamasis laikotarpis yra 3 metai, kitose šalyse – 5 metai. Atitinkamai pas mus parama yra mažesnė. Be to, Lietuvoje negalima taikyti kombinuoto ūkininkavimo, t. y kad dalis ūkio atitiktų ekologinio ūkininkavimo standartus, o dalis mišraus, nors kitose ES šalyse tai nėra draudžiama. Žemdirbiai vadina nelogišką perteklinę nacionalinę prievolę dabartinį reikalavimą kas penkerius metus sėti dobilus. Taip pat jiems kelia nuostabą lietuviškas reikalavimas išmokas diferencijuoti atsižvelgiant į auginamas kultūras.  Nepamirškime ir to, kad dėl pastarųjų metų ekologinių ūkių plėtros priemonių finansavimo politikos nebuvo suteikta galimybių naujiems ūkiams arba plotams gauti paramą. Be to, mes neturime stiprios maisto tiekimo grandinės nuo lauko iki stalo, kur būtų akcentuojama ne tik žaliavos gamyba, bet ir produktų perdirbimas. Tokiu būdu mes tiesiog patys sau kenkiame ir nesudarome lygių galimybių konkurencijai, o atvirkščiai – skatiname kitų šalių pranašumą. Argi lietuviškas produktas nėra toks pat vertingas kaip ir kitų šalių? Kodėl Lietuvoje reikia viską griežtinti ir perspausti, kol šaka galutinai išnyks? Iš kur tas uolumas strimgalviais vykdyti Europos Komisijos rekomendacijas nepaliekant sau galimybės spręsti? Juk kalbame apie maistą – strateginę visos šalies užduotį. Augant ekologinio maisto paklausai tiesiog būtina skatinti ūkininkus rinktis šią žemės ūkio šaką ir teikti jiems visokeriopą pagalbą.

Darbo partijos frakcija Seime įregistravo pataisą dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Būtina ekologiškiems produktams nustatytas 5 proc. PVM. Tai skatintų ekologinių produktų didesnį vartojimą ir ekologinių ūkių plėtrą. Kol kas ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje tik įsibėgėja, anot statistikos, šių produktų kartą per savaitę ar dažniau  perka 14 proc. apklaustųjų, kartą ar kelis per mėnesį – 34 proc. Dalis apklaustųjų (18 proc.) negalėjo nurodyti, kaip dažnai perka ekologiškus produktus, nes netikrina etikečių. Reguliariai maisto produktų etiketes skaito 29 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis pirkėjų tai daro kartais – kai perka naują produktą (44 proc.) arba kai kyla įtarimų dėl produkto sudėties (13 proc.). Neperkantys ekologiškų produktų (11 proc.) pagrindine to priežastimi nurodė didesnę ekologiškų gaminių kainą. O kai yra aukšta kaina, mažėja ir konkurencingumas.

Šiuo metu ruošiamas naujas, bendras visai ES ekologinės gamybos reglamentas, kurio įsigaliojimas atidėtas iki kitų metų sausio 1 d. Jame turėtų būti mažiau papildomų reikalavimų, taikomi vienodi standartai. Pagal numatytas reglamento nuostatas – smulkiųjų ūkių perėjimas prie ekologinės žemdirbystės turėtų būti paprastesnis. Jiems sertifikavimas bus lengvesnis dėl naujai įvedamos grupės sertifikavimo sistemos. Bus taikomas vienodesnis požiūris į atsitiktinio užteršimo pesticidais pavojaus mažinimą, supaprastintos gamybos taisyklės, pamažu naikinant dabar taikomas išimtis. Per šiuos metus tiek „Ekoagros“, tiek Žemės ūkio ministerija turi pritaikyti sistemas ir priimti reikalingus teisės aktus, kad reglamentas galėtų įsigalioti. Bet svarbiausia užduotis – mūsų institucijoms nepersistengti su reikalavimų taikymu ir užtikrinti, kad mūsų ūkininkams būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tik taip bus užtikrintos lygios konkurencijos sąlygos, o mūsų žemdirbiai galės lengviau įsitvirtinti rinkoje.

 

Daugiau informacijos:

Darbo partijos frakcijos seniūnas

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas

Vigilijus Jukna

El. p. [email protected]

Mob. 8 699 50 905

   Naujausi pakeitimai - 2021-05-24 12:35
   Monika Kutkaitytė