Seimo Darbo partijos frakcijos pranešimas: „Už gyvenimą skolon mokės mūsų vaikai ir anūkai“

2021 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Patikslintas 2021 metų biudžetas, didėjantis deficitas ir auganti valstybės skola – tai dalis iš temų, kurios buvo aptartos Seimo Darbo partijos frakcijos inicijuotame susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste.

„Valstybės finansinė ateitis šiuo metu kelia nerimą – matome, kad valdančioji dauguma ir toliau siekia praskolinti valstybę, skola nuo 2021 m. gruodžio mėn. numatytosios 49,9 proc. didės dar 0,4 proc. punkto. Bet nemokamų pinigų nebūna. Pagal prognozes 2023 m. valstybės skola pasieks 58 proc., o 2024 m. priartės prie 58,1 proc. BVP. Tai jau visiškas priartėjimas prie Mastrichto kriterijaus ribos, kuri yra 60 proc. BVP. Taip pat stebina, kad Vyriausybės rezervas bus didinamas iki 934 185 mln. Eur. Tai reiškia, kad Vyriausybė pasirūpina beveik milijardo eurų pinigine, kuria galės disponuoti savarankiškai lopant brangių idėjų finansines skyles. Tačiau visi žinome, kad ateina laikas, kai skolas tenka grąžinti. O tuomet nenumaldomai turės didėti mokesčiai, o šią naštą pajus visi Lietuvos gyventojai“, – pastebi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Kaip susitikime teigė finansų ministrė G. Skaistė, prognozuojant geresnes sąlygas atsigaunant po pandemijos, buvo suplanuotos dar didesnės išlaidos.

Pasak ministrės, patikslinto 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis turėtų siekti 11,824 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,573 mlrd. eurų, arba atitinkamai 572,254 mln. eurų (5,1 proc.) ir 731,69 mln. eurų (4,6 proc.) daugiau nei patvirtintame šių metų biudžete.

Tačiau skaičiuojama, kad viešojo sektoriaus deficitas šiemet pasieks – 8,4 proc., o skola – 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Augti turėtų ir infliacija.

„Kadangi dėl pandemijos ir RRF lėšų Lietuvoje atsiras labai daug pinigų, turbūt logiška būtų manyti, kad augs infliacija. Daugelis numatytų, taip pat ir pradėtų, projektų gali likti neįgyvendinti, nes eigoje pakis reikalingos sumos. Ar atsižvelgta į tai perskirstant biudžetą, kaip planuojate valdyti šią situaciją?“ – klausė Seimo narys Aidas Gedvilas.

Atsakydama į klausimą G. Skaistė pastebėjo, kad įmonės turėtų įsivertinti infliacijos riziką. Be to, infliacija gali augti ir tai atsilieptų statybų sektoriui. Tačiau, pasak jos, dabartiniame biudžeto variante tam lėšų nėra numatyta.

„Visos valstybės ekonomikos atsigavimo priemonės, ir dabartinės pandeminės, ir popandeminės, turi būti tinkamai finansuojamos, tačiau tokioje situacijoje reikalinga itin tiksliai pasverti, kaip tai padaryti. O šiuo atveju matome, kad pasirinktas pats paprasčiausias kelias – tiesiog skolinamasis. Tai kelia nerimą, nes ateis laikas, kai galimai reikės imtis griežtų priemonių, o mokės už tai Lietuvos mokesčių mokėtojai – ne tik mes, bet ir mūsų vaikai bei anūkai“, – pastebi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Jukna.

Po pateikimo valstybės biudžeto keitimo projektas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 8 d., antrojo svarstymo – birželio 17 d.

Daugiau informacijos:

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas

Vigilijus Jukna

El. p. [email protected]

Mob. 8 699 50 905