Seimo nario Algio Strelčiūno pranešimas: „Savivaldybių rinkimų rebuso sprendimas – tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai“

2021 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Konstituciniam Teismui paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos, Seimą dar šį mėnesį turėtų pasiekti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Viename – siūlymas, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o kitame – siekis išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus. Vis tik aiškaus ir vieningo sutarimo kol kas nėra, o grįžimas prie ankstesnės tvarkos reikštų visuomenės nuomonės nepaisymą. 

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Nesusitarimas reikštų žingsnį atgal

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa, vykdyta š. m. balandžio 21–28 dienomis, parodė, kad 83,1 proc. gyventojų manymu meras turi būti renkamas tiesiogiai. 7,2 procento apklaustųjų mano, kad merą turėtų rinkti savivaldybių tarybų nariai, dar 9,7 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Akivaizdu, kad tiesioginių merų rinkimų idėja sulaukia daugiau gyventojų pritarimo nei prieštaravimo. Jei gyventojai nebegalės tiesiogiai rinkti savo miesto ar rajono vadovo, žmonės galės balsuoti tik už politines partijas, kurios pačios nuspręs, kas taps meru – tai ribos demokratiją ir gyventojų norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. Kadangi visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis ir taip yra labai mažas, žmonės nori matyti savo tiesiogiai išrinktą miesto ar rajono šeimininką, o ne paskirtą partijos atstovą. Tad Seimui nesusitarus dėl Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo tektų grįžti prie ankstesnės tvarkos, kuri reikštų žingsnį atgal.

Seimui, atitinkamai pakeitus Konstitucijos 119 straipsnį, tiesiogiai galėtų būti renkamas ne tik meras, bet ir seniūnas. Galimybė patiems gyventojams rinkti ne tik merą, bet ir seniūną su visomis jiems keliamomis atsakomybėmis didina pasitikėjimą vietos valdžia, augina merų ir seniūnų atsakomybę gyventojams, o visų svarbiausia – būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę. Pagal dabar galiojančią Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio redakciją meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Meras ir seniūnas turėtų būti žmonių renkamas valdytojas – vykdomosios valdžios lyderis, o taryba, išsirinkusi savo pirmininką, būtų sprendimus priimančia institucija.

Galimybė tiesioginiams seniūnų rinkimams

Manau, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai galėtų vykti kartu su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą, o vienu metu renkant tarybos narius, merus ir seniūnus, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ir gyventojų laikas. Seniūnų skyrimo būdas turėtų būti jų tiesioginis rinkimas, kad žmonės patys slaptu balsavimu galėtų juos išsirinkti. Šiuo metu seniūnai yra valstybės tarnautojai, skiriami konkurso tvarka 5 metų kadencijai. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.

Tiesiogiai išrinkti seniūnai galėtų patys atstovauti gyventojų interesams, pagerėtų seniūnijų administravimas, nes seniūnai būtų atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, bet ir už darbą su gyventojais, garantuotų realią savivaldą ir atskaitomybę bendruomenėms. Savivaldybės taryba turėtų skirti kiekvienai seniūnijai atskirą biudžetą ir seniūnas privalėtų atsiskaityti tarybai. Seniūnas, kaip įstaigos vadovas, galėtų savarankiškai planuoti savo išlaidas ir spręsti, kuriai veiklos sričiai skirti daugiausia lėšų, kadangi jis geriausiai žino seniūnijos administruojamos teritorijos problemas ir vietos gyventojų lūkesčius. Visuomenės apklausos duomenimis, 77 proc. piliečių pritaria tiesioginių seniūnų rinkimų idėjai, 8 proc. nepritaria, o kiti neturi nuomonės. Jau ne kartą Seime esu teikęs svarstyti galimybę vykdyti tiesioginius seniūnų rinkimus, tačiau eilinį kartą pritrūko politinės valios, ir įstatymo projektas pritarimo taip ir nesulaukė.

Dėl Konstitucijos 119 straipsnio pataisos Seimas turi balsuoti du kartus su ne mažesne kaip 3 mėnesių pertrauka, o jai priimti reikia ne mažiau kaip devyniasdešimt keturių Seimo narių balsų. Nepriimta minėta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Kadangi Konstitucijos keitimas – sudėtingas procesas, mano nuomone, darydami šią reformą turime ją atlikti pilnai, t. y. atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir suteikti teisę tiesiogiai rinkti ne tik merus, bet ir seniūnus.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Algis Strelčiūnas

Tel. (8 5) 239 6608

El. p. [email protected]