Seimo narės Monikos Ošmianskienės pranešimas: „Noras suvienodinti olimpiečių ir paralimpiečių premijas gražus, bet neteisingas“

2021 m. rugsėjo 16 d. pranešimas žiniasklaidai 

Vakar Seimo Žmogaus teisių komitete buvo svarstomas paralimpinių prizininkų premijų dydžio klausimas. Vytautas Bakas iškėlė esminį klausimą: tai yra čia diskriminacija ar nėra?

Pradėti norėčiau nuo to, kas gi yra Olimpiada. Turbūt dauguma sutiks, kad Olimpiada yra aukščiausios prabos žaidynės, tai yra sportinis olimpas, kuriame dalyvauti gali kiekvienas, tarp jų – ir žmonės su negalia. Ne tik gali, bet ir dalyvauja bei skina medalius.

Stalo tenisininkė Melisa Taper (Melissa Tapper) du kartus dalyvavo ir Olimpinėse, ir Paralimpinėse žaidynėse ir yra iškovojusi aukso medalį. Melisa turi vieną sveiką ranką.

Zahra Nemati yra olimpinė ir paralimpinė lankininkė. Zahra yra iškovojusi du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį, nepaisant to, kad sėdi vežimėlyje.

Oskaras Pistorijus (Oscar Pistorius), iki liūdnai pagarsėdamas dėl padaryto baisaus nusikaltimo, buvo profesionalus sprinteris, dalyvavęs tiek Olimpinėse, tiek Paralimpinėse žaidynėse. Nuo 11 mėnesių amžiaus netekęs abiejų pėdų, Pistorijus tapo legendiniu sportininku.

Tai tik keletas pavyzdžių, jų yra gerokai daugiau. Todėl statyti ant vieno laiptelio Olimpiadą ir Paralimpiadą ar bet kurias kitas žaidynes šiandien negalima – tai būtų Olimpiados devalvacija ir neteisinga aukščiausios klasės žaidėjų atžvilgiu.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Antras svarbus momentas yra tai, kad žmonių su negalia žaidynių yra daugiau, ne tik Paralimpiada: tai ir Kurčiųjų žaidynės, ir Specialioji olimpiada, kurioje dalyvauja žmonės su intelekto negalia. Visos šios žaidynės yra skirtingos savo mastu, žinomumu, atrankos sistema, konkurencingumu, organizatoriais ir kt. Todėl statyti jas visas ant to paties laiptelio tik todėl, kad visos jos skirtos dalyvauti žmonėms su negalia, taip pat negalima. Žaidynės turi būti vertinamos pirmiausia iš sporto perspektyvos, atsiribojant nuo fakto, kas jose dalyvauja.

Ir čia iškyla trečias svarbus klausimas: kaip yra nustatoma medalių vertė?

Noras suvienodinti premijas gražus, bet neteisingas. Premijų teikti vadovaujantis tik negalios faktu negalima. Žaidynes reikia vertinti negalios aspektą paliekant nuošaly ir vadovautis bendrais kriterijais, tokiais kaip žaidynių mastas, konkurencija, kvotos ar atrankos sistema.

Pastebėtina, kad Lietuvos 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane sportas yra minimas kaip vienas iš pilietiškumo ugdymo ir Lietuvos vardo garsinimo elementų: „Siekiant sudaryti sąlygas garsinti Lietuvos vardą pasaulyje ir stiprinti pasididžiavimą savo tapatybe ir Lietuvos valstybe, daug dėmesio skiriama talentų ir gebėjimų puoselėjimui per tolygią ne tik kultūros, bet ir sporto sektoriaus plėtrą, gerinant sportininkų rengimo kokybę, prisidedant prie talentingų sportininkų pasirengimo ir aukščiausiojo lygio sportinių pasiekimų gausinimo.“

Vadinasi, Lietuvos vardo garsinimas, žaidynių populiarumas ar žiūrimumas, dalyvaujančių šalių kiekis taip pat yra svarbios premijų dydžio nustatymo kriterijų dedamosios. Įvertinant tai, kad Paralimpiada savo mastu ir žiūrimumu ne taip ir stipriai atsilieka nuo Olimpiados, yra akivaizdu, kad šiandien nustatyti beveik 7 kartus mažesni premijų dydžiai paralimpiniams prizininkams yra neproporcingai maži. Ar net 50 kartų mažesnės Specialiosios olimpiados premijos yra proporcingai mažos yra kitas, ne mažiau svarbus klausimas, apie kurį kažkodėl nekalbame, o turėtume!

Ne mažiau svarbu dėliojant kriterijus nepamiršti ir apie objektyvias priežastis, kodėl sportininkai su negalia negali išpildyti tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, dalyvių kiekio. Pažymėtina, kad Tarptautinis paralimpinis komitetas yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys, Paralimpinės žaidynės vyksta naudojantis tais pačiais stadionais, sportininkų miesteliais ir kita infrastruktūra, kuria naudojasi Olimpinių žaidynių dalyviai. Tačiau Paralimpinių žaidynių metu dėl reikalingo papildomo personalo, techninės įrangos ir erdvės judantiems vežimėliais bei kitomis pagalbinėmis judėjimo priemonėmis tiesiog fiziškai negali sutilpti tiek pat dalyvių kaip per Olimpiadą. Todėl dėliojant kriterijus svarbu pritaikyti korekcinį koeficientą ten, kur reikia, sudarant lygias galimybes ir premijų vertes.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Vyriausybės nutarime nustatyti premijų skyrimo dydžiai neatitinka proporcingumo principo ir premijų dydžių nustatymo kriterijai yra atgyvenę. Vyriausybė turi peržiūrėti ir tobulinti aukšto meistriškumo sportininkams, įvairių žaidynių nugalėtojams ir prizininkams skiriamų premijų dydžių nustatymo kriterijus. Prie dabar esančių kriterijų turi būti atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip Lietuvos vardo garsinimas, varžybų mastas, šalių narių kiekis, populiarumas ir žiūrimumas ar atrankos sistema. Vertinimas neturėtų būti paremtas negalios faktu. Tačiau kriterijai turėtų būti koreguojami ten, kur sportininkai su negalia reikalavimų pasiekti negali dėl objektyvių priežasčių, susijusių su negalia.

Todėl įvertinant faktą, kad premijų dydžių klausimas yra keltas dar 2016 metais, tačiau taip ir neperžiūrėtas, sakyčiau, kad šiemet Vyriausybė turi moralinę skolą mūsų paralimpiečiams. Įvertinus tai, kad šiemet Olimpiadoje Lietuvos atstovai laimėjo tik vieną medalį, dėl to yra sutaupyta biudžeto lėšų, Paralimpinės žaidynės yra išskirtinai svarbus ir pasaulyje žiūrimas renginys, sulaukiantis daugiau nei 4 mlrd. žiūrovų, ekonomistai prognozuoja spartų ekonomikos augimą ir biudžeto perviršį, Vyriausybė Lietuvos sportininkams, kurie yra 2021 m. vykusių Olimpinių ir Paralimpinių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai, turėtų skirti vienodo dydžio premijas. Ir paskubėti peržiūrėti premijų dydžio skyrimo tvarką ir kriterijus, kad ilgalaikėje perspektyvoje išvengtume šių skandalingų kalbų ir neteisybės.

Na, o grįžtant prie iškelto klausimo – ar čia yra diskriminacija?

Aš atsakyčiau, kad ne, diskriminacijos čia nėra. Sportininkai su negalia turi vienodas galimybes siekti olimpinio aukso ir jo siekia, ne tik siekia, bet ir pasiekia. Jei ir yra diskriminacija, tai greičiau atvirkštinė, nes sveikieji siekti paralimpinio aukso negali. Tačiau yra akivaizdi disproporcija ir neteisybė medalių vertės nustatyme, kurią būtina ištaisyti peržiūrint medalių vertinimo kriterijus.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad valstybė turi sudaryti visiems lygias galimybes užsiimti sportine veikla – valstybės skatina ir ragina neįgaliuosius dalyvauti bendro profilio sporto veikloje visais lygmenimis, užtikrina galimybę organizuoti, plėtoti ir dalyvauti neįgaliesiems skirtose sporto veiklose, užtikrina neįgaliesiems galimybę patekti į sporto objektus, užtikrina neįgaliems vaikams vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose ir sporto veikloje, įskaitant tokią veiklą mokyklų sistemoje.

O va čia jau galime ir turime kalbėti apie sisteminę diskriminaciją.

Daugiau informacijos:

Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė

Monika Ošmianskienė

Mob. 8 698 42 296

El. p. [email protected]