Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis – už sėkmingą Lietuvos pramonės transformaciją

2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis rugsėjo 20 d. posėdyje diskutavo apie nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“ ir pramonės transformacijos planus.

Posėdžio dalyviai susipažino su nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“, įkurtos 2017 metais ir sutelkusios aukšto lygio Vyriausybės, pramonės ir mokslo asociacijų atstovus, veikla ir statistiniais Lietuvos pramonės rodikliais, aptarė priemones, skirtas Lietuvos pramonės transformacijai.

„Nuoširdžiai dėkoju ekonomikos ir inovacijų viceministrei, gerbiamai Eglei Markevičiūtei, už išsamią ir įdomią prezentaciją bei lyderystę vairuojant pramonės transformacijos lokomotyvą. Pakomitetis ir  toliau domėsis šis tema. Mes girdime išsakytus pramoninkų nuogąstavimus. Mums nuoširdžiai rūpi, kad Lietuvos pramonė vystytųsi, taptų pažangi ir greitai atsinaujintų. Norime ir bendromis pastangomis siekiame, kad didėtų, ne tik prekių, bet ir paslaugų eksportas“, – teigė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės teigimu, pagrindinis siekis šiuo metu yra „Lietuvos pramonės vystymasis žingsnis žingsnin su Europos Sąjungos pramonės strategija ir kryptimi per skaitmenizaciją, žiedinius sprendimus ir integraciją į europinės vertės grandines. Pramonės transformacijos priemonių įgyvendinimui yra numatyta skirti 637,655 mln. eurų per 2021 – 2027 metus: iš jų – 75 mln. eurų numatyta žiedinės ekonomikos priemonių įgyvendinimui, 114,855 mln. eurų numatyta skaitmeninei transformacijai ir 447,8 mln. eurų – neutralios klimatui pramonės vystymui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugėsi ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vykstančias reiškiniais, tačiau pabrėžė, kad daugiau dėmesio norėtųsi vidutinėms ir stambesnėms įmonėms, kad joms būtų suteikta galimybė daryti savo konversiją į žalinimą į žiedinimą, atitinkant  Europos Sąjungos reikalavimus. Anot konfederacijos prezidento, „fizinis prekių eksportas su aukštesne pridėtine verte, su mažesniu CO2, su mažesniu kiekiu darbuotoju arba su tuo pačiu kiekiu darbuotoju, bet didesniu efektyvumu, čia turi būti nukreiptos mūsų investicijos“.

Diskusijoje dalyvavo pakomitečio nariai, Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „INFOBALT“ atstovai.

Parengė

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. [email protected]