Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Nė vienas nepasislėpsime nuo gamtos katastrofų, kalta ego“

2021 m. rugsėjo 29 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

„Manau, jog kadaise žmoniją po pažangaus vystymosi periodo užliejo išsigimimo, arba involiucijos, banga. Mes murkdomės joje ir jeigu nesuvoksime, ką reikia daryti, ištiks tai, kas ištiko kitas gyvybės rūšis: iš 500 milijonų rūšių, kurios egzistavo Žemėje per 3,5 milijardo metų, šiandien liko tik mažiau kaip 2 milijonai – kitos išmirė“, – sako filosofijos mokslų daktaras Sigitas Rudzevičius, įvairių Europos ir JAV universitetų vizituojantis profesorius, Tarptautinės globalistikos komisijos narys.

Kodėl apie tai reikia kalbėti, turbūt daugumai aišku pakėlus akis į televiziją, užsienio spaudą, vykstančias gamtines stichijas, kurių su kiekvienais metais tik daugėja. Daugėja dėl augančio poreikio vis patogiau gyventi – tai akivaizdu. Per paskutinius šimtą metų pramonė žengė ne gamtos naudai, o tikslu įgyvendinti mūsų ir savo egoistinius poreikius.

Štai ką radau viename straipsnyje apie mokslininko S. Rudzevičiaus išsakytas mintis: „Kas bus, jei ir toliau vis didės žmonių skaičius, gamtos tarša, mažės jos ištekliai, mokslininkai gaudavo tą pačią išvadą: nepažabojus beprotišku tempu didėjančio gamybos augimo, XXI amžiaus viduryje žmoniją ištiks katastrofa.“

S. Rudzevičiaus įsitikinimu, išvengti jos galima, tačiau reikia perorientuoti mokslą ir suprantamai išaiškinti žmonėms, kas jų laukia, jeigu jie nekeis savo neprotingų vartojimo ir kitų įpročių.

Pateiksiu trumpą ištrauką iš S. Rudzevičiaus teksto:

„– Kas tos globalinės problemos ir kodėl jos kyla?

– Žmogus paliko gyvosios gamtos pasaulį deformuotas. Mes netgi nežinome kaip reikiant savo kilmės – tarkim, kodėl nulipome nuo šakų. Dabar kai kas teigia, jog mus, kaip nevykėlius, nuo jų nuvijo stipresnės beždžionės ir tada mes iš nevilties atsistojome ant dviejų kojų.

Ilgainiui žmogus, skirtingai nuo kitų gyvūnų, pamiršo savo fizinių poreikių saiką ir vartoja daugiau negu jam reikia. Šitaip atsiranda nuosavybė, ji traukia paskui save pyktį, pavydą, agresiją, vagystes, karą ir kitas nelaimes. Tarp gyvūnų viskas žiauru, bet kartu ir labai paprasta: žudyk tiktai tiek, kiek suvalgysi. Kiek krokodilas nužudo per savo gyvenimą? Maždaug 30 stambesnių gyvūnų. O mes, žmonės? – Pirmasis pasaulinis karas – 20 milijonų aukų, antrasis – 50 milijonų.“

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Per paskutinius ketverius metus daug yra kalbama apie įvairių mokesčių didinimą, bet ne apie būtinybę keisti taršias technologijas į netaršias. Mokesčiais yra gąsdinami piliečiai, reikalaujama nebesivažinėti taršiais automobiliais, tik nemanau, kad čia yra pats teisingiausias kelias. Kol ne tik Lietuvos bet ir pasaulio žmonija supras, kad tarša vis dėlto yra blogis, tol turėsime dar didesnes gamtos stichijas. Mano manymu, taršos mokesčių didinimas, prisidengiant kitomis mokesčių lengvatomis, šios problemos neišsprendžia – tai tik mažas skruzdėlės žingsnis į priekį. Baisūs ir kiekvienais metais augantys karščiai, gaisrai, potvyniai, ledynų tirpimas raudonomis raidėmis rašo: keiskitės dabar.

Europos Sąjunga skirsto finansavimą visoms Europos Sąjungos valstybėms ir viena biudžeto eilučių skirta gamtos taršos mažinimui. Tai geras žingsnis, žinoma, jis labai pavėluotas, tai turėjo būti daroma dešimtmečiais anksčiau. Bet žmogus yra savanaudis iš prigimties, kai įvyksta kažkas baisaus, tik tada imasi veiksmų. Bent jau dabar – išsigando, tai kažkiek ir kažką daro. Bet pramonės magnatai, kurie siurbia naftą kone šimtmetį, sunkiai užleidžia vietą elektros pramonei ir smarkiai trukdo permainoms link žaliosios ekonomikos.

Grįžkime prie biudžeto.

Būsimas septynerių metų 2,2 milijardų eurų finansavimas yra skirtas Lietuvai. Tiesa, kol kas nėra aiškumo, kiek iš šios sumos bus skirta taršos mažinimui. Bet žingsnis padarytas – žaliasis kursas turi judėti į priekį. Tik ar automobilių taršos mokesčiai tai išgelbės ir ar surinktos lėšos bus skiriamos gamtai saugoti, išlieka neaišku. Mano įsitikinimu, Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšos turi būti skiriamos pačiai technologijai persiorientuoti.

Taršos mokesčių pakėlimas smogs mažiau uždirbantiems gyventojams, kurių automobiliai, na, reikia pripažinti, yra nebe pirmos jaunystės – pagal kišenę. Trumpai tariant, koks valstybės biudžetas, koks jo surinkimas, tokie ir automobiliai. Jei valstybė daugiau rūpintųsi žmonėmis, gal ir automobiliai būtų mažiau taršesni.

Nebesileidžiant į detales, svarbu pažymėti, kad taršos mokestis turi būti. Tik ar jis turi būti ne pagal žmogaus kišenę? Gal reiktų dar visas pastangas skirti ne tik mokesčių didinimui, bet ir miesto infrastruktūros gerinimui – dviračių takams, elektriniams autobusams, švietimui, medžių kirtimų skaičiaus mažinimui, vartojimo minimalizavimui. Žmonijos skaičiai planetoje vejasi aštuonis  milijardus, vartotojų poreikis auga vis labiau – tai atspindi planetoje vykstančios katastrofos.

Ir pabaigai – anglų biologo bei rašytojo A. Keslerio pastebėjimai, kuris daugiausiai akcentavęs minėtą žmonių vidurūšinę agresiją:

„Globalines problemas žmogus sukelia dėl savo nenormalių santykių su gamta, su kitais žmonėmis ir pats su savimi. Ekologinės problemos: baisi aplinkos tarša, kuri vis didėja ir bumerangu muša per mūsų paveldimumą (ozono skylė, šiltnamio efektas ir t. t.); biosferos ritmo sulaužymas (dėl žmogaus kaltės žūva vis daugiau augalų ir gyvūnų rūšių. Tuo pačiu mes pjaunam savo bambavirkštę, nes be biosferos negalime gyventi); spartus gamtos išteklių naikinimas – juos sekiname, vaikydamiesi vis didėjančio pelno, kad patenkintume savo neprotingus poreikius.

Kitos globalinės problemos – demografinė (kito amžiaus viduryje žmonių bus apie 15 milijardų, tuo tarpu žemės ūkis tegalės išmaitinti 10 milijardų), karai bei branduolinio susinaikinimo grėsmė, turtinės nelygybės ir socialinės priespaudos priešprieša tarp Šiaurės ir Pietų šalių, galinti virsti grandiozinėmis rasinėmis batalijomis, ir t. t.“

Šios mega problemos vienodai pavojingos ir zulusui, ir čiukčiui, ir pigmėjui, ir lietuviui, ir bet kurios kitos šalies gyventojui – nė vienas mūsų niekur nuo jų nepasislėps.

Beveik prieš 30 metų Jungtinės Tautos paskelbė: jeigu vartojimo lygis nepakis, naftos ir dujų užteks 80 metų, akmens anglies – 100 metų. Baigiasi aukso, sidabro ir kitų retųjų metalų atsargos.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Robertas Šarknickas

Tel. (8 5) 239 6641

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2021-09-29 08:40
   Monika Kutkaitytė