Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko L. Slušnio pranešimas: „Šių dienų realija – vaikai tampa įkaitais tėvų skyrybų procese“

2021 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

2021 m. spalio 27 d. įvyko pirmoji Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inicijuota diskusijų „Tėvų teisės ir pareigos“ ciklo dalis, kurioje dalyvavo skirtingų sričių kompetentingi specialistai. Šių diskusijų pagrindinė idėja – skatinti viešai kalbėti apie problemas ir iššūkius, kurie mūsų visuomenėje neturi patogių atsakymų. Diskusijoje buvo pakviestas dalyvauti ir naujai įkurto Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys, kuris pasidalijo savo įžvalgomis apie smurto ir agresijos apraiškas skyrybų procese.

 

Nuotr. aut. Indrė Dujauskienė

 

Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas L. Slušnys teigia, kad Lietuvoje neretai teisminį procesą tėvai išnaudoja ne turto, o vaikų dalyboms.

„Kiekvienas iš jų stengiasi įrodyti savo „didesnį tinkamumą“ vaikų atžvilgiu ir taip pamažu įsukama teismų karuselė, kuri neretai užsitęsia 3−7 metus. Vadinasi, teismų ir demokratijos, psichologinės pagalbos sistemas mes paverčiame psichologinio smurto sistemomis, į kurias ilgam įtraukiami skyrybų proceso silpniausia grandis – vaikai. Vietoj to, jog vaikas užsiimtų mokymusi ar kita savo kasdiene veikla, yra įpareigojamas vaikščioti pas psichologus kaip į darbą, kadangi taip bandoma spręsti tėvų problemas. O svarbiausia yra tai, kad toks „vaikų įdarbinimas“ yra įgalintas aukščiausių teisminės valdžios institucijų, t. y. teismų. Šio proceso išdava galima laikyti pasireiškiantį vaikų nepasitenkinimą, frustraciją ar netgi savotišką agresiją ir smurtą. Visos šios neigiamos emocijos tiesiogiai koreliuoja su jų psichikos sveikatos gerove. Todėl būtina ieškoti būdų, kaip apsaugoti vaikus nuo tokių situacijų, neleidžiant jų įtraukti į sunkiai apčiuopiamo psichologinio (institucinio) smurto girnas“, − pabrėžia L. Slušnys.

 

Daugiau informacijos:

Seimo Sveikatos reikalų komiteto

Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas

Linas Slušnys

Mob. 8 698 42 668, el. p. [email protected]

 

   Naujausi pakeitimai - 2021-10-27 13:43
   Rimas Rudaitis