Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo Ateities komiteto pirmininko prof. Raimundo Lopatos pranešimas: „Priimtas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymas leis sustiprinti žmogaus teisių apsaugą bei žvalgybų ir saugumo tarnybų kontrolę“

2021 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Šiandien Seimas pritarė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui, kuriuo nustatė Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo teisinį statusą bei įgaliojimus ir kitą šios institucijos darbo specifiką. Nors šios pareigybės statusas Lietuvoje yra naujas, Europoje tokio tipo žvalgybos priežiūros institucijos steigiasi jau kurį laiką ir toli gražu nėra naujovė.

Seimo Ateities komiteto pirmininko ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, liberalo prof. Raimundo Lopatos teigimu, dabartinė parlamento veiklos priežiūra yra tikrai tobulintina. Prieš dešimtmetį Valstybės gynimo tarybai patvirtinus Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją, pagal ją 2012 metų spalį Seime buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Visgi, sprendimas dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto nebuvo įgyvendintas iki šiol.

„Šiuo metu veikiantys specializuoti žvalgybų ir saugumo tarnybų parlamentinės priežiūros komitetai, deja, negali atlikti reguliarios ir detalios žvalgybų ir saugumo tarnybų veiklos priežiūros“, – teigia NSGK komiteto narys prof. R. Lopata. Tokia situacija susiklosto ne tik dėl galimų politinių interesų įsikišimo, bet ir papildomų laiko sąnaudų ir specialiųjų žinių bei kompetencijų stokos. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, šios institucijos veikla turi būti nuolatinė, nuodugni ir operatyvi. Būtent tuo ir skirtųsi šiais pakeitimais norima įteisinti žvalgybos priežiūra nuo plataus mandato bendrosios paskirties parlamento ombudsmeno vykdomos veiklos.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Žvalgybos tarnybų taikomi metodai neretai kvestionuojami dėl galimų žmogaus teisės pažeidimų, todėl šios institucijos įgaliojimai privalo būti įtvirtinti įstatymiškai. Priėmus įstatymo pakeitimus, šios institucijos veikla bus atliekama nepriklausomai, pagal Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme numatytą tvarką, ir leis įvertinti institucijų bei jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.

„Tarptautinė praktika rodo, jog kylant naujoms rizikoms bei grėsmėms, reikalingas aktyvesnis žvalgybų ir saugumo tarnybų įsitraukimas, tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei bendra žvalgybų ir saugumo tarnybų kontrolė“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys prof. R. Lopata.

 

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 239 6627

   Naujausi pakeitimai - 2021-12-09 14:57
   Monika Kutkaitytė