Seimo narių A. Ažubalio, E. Jovaišos ir S. Tumėno pranešimas: „Dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“

2022 m. sausio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Šiomis dienomis svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose ne lietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą; antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą.

2014 metais Konstitucinis Teismas numatė, kad gali būti išimčių piliečių asmenvardžių rašybai lietuviškais rašmenimis, jeigu joms pritaria Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), tai yra, jeigu yra filologinių priežasčių, kurias savo išvadomis patvirtina profesionalią kompetenciją turinti institucija, ir jei tai nekenkia lietuvių kalbai, lietuvių kalbos tradicijoms ir jos sistemai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas VLKK paprašė, kaip tai nurodė Konstitucinis Teismas, pateikti išvadą dėl vardų ir pavardžių rašymo. 2021 metų lapkričio 8 dieną VLKK atsakė. Kaip ir anksčiau, ji leidžia daryti dvi išimtis: 1) vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose nelietuviška forma leisti rašyti asmenims, priėmusiems Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) už užsienio piliečio ištekėjusioms moterims/vedusiems vyrams. Tai sudarytų palankias galimybes Lietuvos piliečiams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių įgijusiems nelietuviškas pavardes, jas įteisinti asmens tapatybės dokumentuose be atskiro kreipimosi į teismą, ir tai sudarytų teisinį pagrindą Konstitucijai neprieštaraujančiai praktikai. Tokias įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Eugenijus Jovaiša ir Audronius Ažubalis.

Anot Komiteto, Seimas neprivalo atsižvelgti į kalbinius argumentus, nes esą gali būti teisinių argumentų, pirmiausia susijusių su žmogaus teisėmis, kurie esą ne mažiau svarbūs, nei valstybinis lietuvių kalbos statusas. Europos ir Lietuvos teismai jau yra išnagrinėję šį klausimą žmogaus teisių aspektu. Ir padarė aiškią išvadą – pozityvioji diskriminacija šiuo atveju yra visais atžvilgiais pateisinama, nes tai yra valstybės piliečių teisė, galimybė ir būtinybė susikalbėti, taip užtikrinamas teritorinis vientisumas – pilietinės valstybės pagrindas. O kur mus visus veda Komitetas? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus?

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas jokios laisvės veikti savo nuožiūra (diskrecijos) šiuo klausimu neturi. Tai patikėta kalbininkams. 

Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę išsakė habilituota filologijos mokslų daktarė Ona Aleknavičienė: „(...) Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. (...) Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. (...) Jei (...) ateitų svetimų rašmenų, net jeigu jie būtų ir be diakritinių ženklų, tai ateitų ir visuomenei nežinomų rašybos principų, todėl kiltų sunkumų viešai vartojant asmenvardžius. (...) Sudarius galimybę tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika tarimo ir rašybos sistemų. (...) Svetimi rašmenys ir nuolat susiduriantys įvairių kalbų rašybos principai pažeistų lietuvių kalbos rašybos tradiciją, keltų grėsmę lietuvių kalbos savitumui. Nelietuviškos raidės iš asmens dokumentų plistų į valstybės registrus, taip plėstųsi nesisteminės rašybos laukas.“

 Seimo narys A. Ažubalis taip pat pabrėžia, kad „nelietuviškų raidžių X, Q, W vartojimas rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Jeigu būtų sudaryta galimybė esamų Lietuvos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti kitų valstybių valstybinėmis kalbomis, būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas“.

Komiteto projektu siūloma išplėsti išimtis. Pirma, daryti išimtis tautiniu pagrindu, nors Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, kad išimčių darymas tautinių pagrindu šiurkščiai pažeistų Konstituciją, diskriminuotų piliečius; antra, rašyti asmenvardžius pagal kažkurioje savo protėvių kartos dokumente rastą savo asmenvardį užrašytą nelietuvių kalba. Taip mes įteisinsime visų okupacinių režimų primestą rašybą – ir kartu caro, vokiečių, lenkų, sovietinės okupacijos tvarką atkurtai Lietuvos valstybei. Tokius dalykus gali siūlyti tik labai pasimetę asmenys, visiškai neįsivaizduojantys pasekmių ir nesuprantantys nepriklausomos valstybės esmės.

Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos – neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Girdime tariant – Lenkija gi leidžia. Tai atskiro aptarimo reikalaujantis fenomenas, kai įrašas, pavyzdžiui, „Jovaiša“, ir lieka tik pase. Lenkijos pasas su tokiu įrašu nieko nereiškia, tokio žmogaus „Jovaiša“ Lenkijoje nebus, nes į registrus įsileidžiamos tik lenkų abėcėlės raidės. Ir belieka Lenkijos lietuviams pasidėti pasą kaip gražų, širdžiai mielą popieriuką, o realiam gyvenimui išsiimti asmens tapatybės kortelę, kur Jovaiša pavirs „Jovaisza“ arba „Jovaisa“.

Pabaigoje norėtume atkreipti dėmesį ne į lingvistinius, o į teisnius ir moralinius argumentus. Lietuvos Respublikos konstitucinė doktrina byloja, kad piliečių asmenvardžių rašymas jų tapatybės dokumentuose atspindi piliečio santykį su valstybe. Nuo mūsų, Seimo narių, apsisprendimo šiandien priklausys šio santykio ateitis ir Lietuvos valstybinės kalbos likimas.

Eugenijus Jovaiša, Audronius Ažubalis, Stasys Tumėnas

Sausio 12 d., antradienį, 9 val. aptariamu klausimu rengiama spaudos konferencija Seime (Spaudos konferencijų salė, II rūmai).

Daugiau informacijos:

Seimo nario A. Ažubalio padėjėjas Lukas Kriščiūnas

Mob. 8 682 57 745