Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „2021–2027 m. vietos veiklos grupių tiek mieste, tiek ir kaime laukia nauji iššūkiai ir naujos galimybės“

2022 m. sausio 21 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės posėdis, vykęs trečiadienį, sausio 19 d., buvo skirtas apžvelgti miestų vietos veiklos grupių (toliau – miestų VVG) veiklos 2014–2020 metais rezultatus ir sužinoti perspektyvas ir iššūkius 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Įvadinį pranešimą pristatė ir informaciją būsimai diskusijai pateikė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Jis, visų pirma, posėdžio dalyvius informavo apie 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu miestų VVG veiklai skirtą finansavimą iš Europos socialinio fondo (22 mln. Eur), įgyvendintų ir dar įgyvendinamų projektų bendrą skaičių (385 projektai), naudą iš šios veiklos gavusių asmenų skaičių (apie 29 tūkst. fizinių asmenų), iki šios dienos išmokėtų už jau įgyvendintus projektus lėšų dydį (apie 16 mln. Eur) ir priminė apie vykdomų projektų pabaigos terminą (projektai turi būti baigti iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Po to viceministras A. Abramavičius visus supažindino su 2021–2027 metų finansinio laikotarpio perspektyvomis ir iššūkiais: kalbėjo apie su Europos Komisija derinamą Lietuvos institucijų parengtą Europos Sąjungos fondų investicijų programos projektą ir tikėtiną derybų pabaigą (šių metų gegužės mėnesį), numatomą gauti dvigubai didesnį, lyginant su 2014–2020 metų laikotarpiu, finansavimą (preliminariai daugiau nei 52 mln. Eur), privalomus rengti nacionalinius teisės aktus (miestų VVG strategijų rengimo taisykles, šių strategijų įgyvendinimo taisykles, socialinio verslo bendruomenėse taisykles ir kt.), tokių strategijų rengimui planuojamų skirti lėšų dydį (apie 600 tūkst. Eur), numatomų finansuoti strategijų (po jų parengimo ir atrankos) skaičių (apie 50 strategijų) ir preliminarią datą, nuo kada jau bus galima rengti, vertinti, atrinkti, įgyvendinti ir finansuoti konkrečius projektus (preliminariai nuo 2023 metų pradžios).

Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius visų posėdžio dalyvių dėmesį atkreipė į 2021–2027 metų finansinio laikotarpio naujovę, susijusią su miestų VVG veikla, jų strategijomis ir projektais – šiuo laikotarpiu miestų VVG numatyta skirti 23 mln. Eur socialinio verslo projektams rengti ir įgyvendinti. Tokio pobūdžio projektų 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu miestuose negalėjo būti. Juos galėjo vykdyti tik kaimo vietos veiklos grupės iš LEADER programos lėšų. Dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerija privalės parengti socialinio verslo taisykles, kuriomis vadovaujantis bus rengiami ir įgyvendinami miestų VVG socialinio verslo projektai.

Socialinio verslo samprata, socialinio verslo projektai, socialinio verslo taisyklės, kurios galiojo ankstesniuoju finansavimo laikotarpiu kaimo VVG ir kurios numatomos taikyti naujuoju finansavimo laikotarpiu miesto VVG, tikslingumas (racionalumas) vadovautis vienoda socialinio verslo samprata, turėti panašias socialinio verslo taisykles tiek kaimo, tiek ir miesto VVG, buvo pagrindinė tema, pasisakant kitiems posėdžio pranešėjams ir diskusijų dalyviams: Biržų miesto vietos veiklos grupės ir visų miestų VVG tinklo vadovei Vilmai Indrikonienei, Kauno rajono vietos veiklos grupės ir visų kaimo VVG tinklo vadovei Kristinai Švedaitei, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjui Gediminui Vaičioniui ir kt. Pasisakymų ir diskusijų metu daug vilčių dėl bendros socialinio verslo sampratos ir panašių taisyklių buvo siejama su Seime svarstomu Socialinio verslo įstatymo projektu, Vidaus reikalų ministerijoje sudaryta darbo grupe, skirta parengti miestų VVG skirtas socialinio verslo taisykles, kviečiant joje dalyvauti įvairias nevyriausybines organizacijas, taip pat perimant gerąją patirtį, kurią šioje srityje yra sukaupusi Žemės ūkio ministerija ir kaimo VVG tinklas.

Posėdžio dalyviai taip pat aktyviai diskutavo ir kita tema, kurią pasiūlė Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas: ar ir kaip miestų ir kaimo VVG gali/galėtų bendradarbiauti? Kur ir kokie yra galimi jų sąlyčio taškai? Atrodytų iš pirmo žvilgsnio, kad skirtumų tarp miesto ir kaimo VVG yra daugiau, nei panašumų (skirtingos programos, skirtingos kuruojančios ministerijos, skirtingos planavimo, administravimo ir finansavimo tvarkos). Visgi, pasirodo, galima rasti ir sąlyčio taškų: a) egzistuoja galimybė koordinuoti strategijų rengimą ir veiklą, jas įgyvendinant, per savivaldybės atstovų delegavimą tiek į miesto, tiek ir į kaimo VVG valdymo organus (daug kas priklauso nuo tokių atstovų kvalifikacijos ir patirties, veiksmų koordinavimo, dalijimosi informacija ir gerąja patirtimi); b) per naują, nuo 2021–2027 metų finansiniu laikotarpiu numatomą įgyvendinti SUMANIŲ (SMART) KAIMŲ programą (apie 15 mln. Eur); c) per galimybę VVG strategijų rengimo/įgyvendinimo taisyklėse numatyti bendradarbiavimo projektus, sudarančius sąlygas kaimo nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti projektuose pagal miestų VVG parengtas strategijas ir atvirkščiai.

Baigdamas posėdį Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas K. Vilkauskas paragino sumaniai pasinaudoti egzistuojančiomis miestų ir kaimo VVG bendradarbiavimo galimybėmis, ieškoti naujų sąlyčio taškų, taip pat pritarė, kad būtų kiek tik įmanoma vienodinamas miesto ir kaimo vietos veiklos grupių veiklos teisinis reglamentavimas.

Kviečiame Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ peržiūrėti visą įvykusio posėdžio įrašą.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas

Kęstutis Vilkauskas

Tel. (8 5) 239 6335