Andrius Kupčinskas ir Orinta Leiputė po Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir CERN posėdžio: „Siekiame atkreipti vyriausybių dėmesį į CERN projektus“

2022 m. vasario 8 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje (BA) pirmininkas Andrius Kupčinskas ir jo pavaduotoja Orinta Leiputė 2022 m. vasario 6–8 d. lankėsi Ženevoje ir dalyvavo susitikimuose Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) būstinėje. Seimo nariai susitiko su CERN Baltijos valstybių grupės (CERN BVG) atstovais.

Seimo nario A. Kupčinsko asmeninio archyvo nuotrauka

CERN BVG yra unikalus, pirmas tokio pobūdžio regioninio bendradarbiavimo darinys, kai keletas institutų bendradarbiauja ir koordinuoja CERN veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, laikydamiesi teisiškai apibrėžtos sistemos.

„2021 m. turėjau galimybę dalyvauti steigiamojoje CERN Baltijos valstybių konferencijoje ir kreiptis į mokslo visuomenę primindamas, kaip svarbu stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje. 2019 m., sužinojusi apie neseniai įsteigtą CERN BVG, Baltijos Asamblėja suprato, kad organizacija galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant Baltijos valstybių bendradarbiavimą ir CERN klausimais. Nuo to laiko Baltijos Asamblėja aktyviai dalyvauja sprendžiant su CERN ir Baltijos valstybėmis susijusius klausimus“, – pabrėžė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas.

Parlamentaras pridūrė, kad „Baltijos Asamblėja yra įsitikinusi, jog Baltijos valstybių bendradarbiavimas švietimo ir mokslinių tyrimų srityje yra gyvybiškai svarbus, nes visos Baltijos valstybės kiekviena atskirai yra atlikusios daug mokslinių tyrimų, sukaupusios žinių ir duomenų, tad kartu galėtų pasiekti dar daugiau“. A. Kupčinskas patikino, kad „Baltijos Asamblėja toliau stebės Baltijos valstybių bendradarbiavimo su CERN raidą ir prašys vyriausybių prisidėti prie CERN projektų“.

Seimo nario A. Kupčinsko asmeninio archyvo nuotrauka

„Posėdyje pabrėžta, kad CERN BVG reikia Baltijos Asamblėjos paramos. Bendradarbiavimo reikia siekiant padėti parlamentams suvokti CERN naudą, pasinaudoti CERN teikiamomis galimybėmis ir stengiantis gauti nacionalinį finansavimą“, – sakė Seimo narė O. Leiputė. Parlamentarė priminė, „kad Baltijos Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad parlamentai ir vyriausybės, taip pat Baltijos Ministrų Taryba, buvo paraginti išnaudoti bendradarbiavimo su Europos branduolinių tyrimų organizacija potencialą plėtojant mokslą, mokslinius tyrimus ir technologijas Baltijos valstybėse ir tam iš valstybių biudžetų skirti finansinę paramą, kuri kiekvienoje šalyje būtų lygi šalies šiai organizacijai mokamam narystės mokesčiui. Buvo aptarta galimybė, kaip sukurti Baltijos valstybių studentams skirtą CERN stažuočių programą“.

„Labai svarbu, kad Lietuva neapsiribotų tik asocijuotos CERN narės statusu, o siektų ir pilnos narystės. Finansiniai (vos dukart iki 2,5 mln. Eur) įsipareigojimai išaugtų, tačiau grąža būtų pastebimai didesnė. Todėl kaip tik dabar turime susitelkti visi – tiek Vyriausybė, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslo bendruomenė, Seimo komitetai – ir tikėtis, kad Lietuvos pasiekta pažanga, įgyvendinant CERN nustatytus projektus, bus pastebėta“, – sakė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas.