Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Pilietinis pasipriešinimas – ne tik valstybės, bet ir kiekvieno jos piliečio reikalas“

2022 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kovo 23 d. Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo posėdyje buvo diskutuojama Lietuvos Respublikos pilietinio pasipriešinimo strategijos, piliečių pasiruošimo pilietiniam pasipriešinimui, ekstremalioms situacijoms ir civilinės saugos klausimais.

Anot Seimo laikinosios grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko, Ukrainoje vykstant karui su Rusijos agresoriais, mes turime būti labiau susitelkę ir, remdamiesi Ukrainos pavyzdžiu, pasiruošę įvairiems įvykių scenarijams. „Ukrainos stiprybė pilietinėje valioje – priešintis“, – sakė grupės pirmininkas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius posėdyje pristatė Lietuvos Respublikos pilietinio pasipriešinimo strategijos projekto, kuris pateiktas Seimui svarstyti, atsiradimo istorinį ir politinį kontekstą, taip pat svarbiausias nuostatas. Dokumentas buvo parengtas apimant visą įstatymų bazę, pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įtraukiant visas institucijas, kurios atsiradus grėsmei turėtų mobilizuoti pajėgas ir būtų įgalintos veikti išvien, taip pat piliečius. „Piliečiai turi žinoti, ką kiekvienas turi daryti esant ekstremaliai situacijai“, – teigė A. Pocius.

Dokumente numatyta, kaip turi būti organizuojamas pilietinis pasipriešinimas, aprašyta, ką turi daryti savivaldybės ir kitos institucijos, kaip ruošti piliečius karo atveju. Anot A. Pociaus, pilietį pilietiniam pasipriešinimui, veiksmams esant įvairioms ekstremalioms situacijoms reikia pradėti rengti jau nuo darželio. „Kiekvienas pilietis jau nuo mažų dienų turi mokėti himną, o, pradėjęs dirbti, turi būti ruošiamas visuotinei mobilizacijai. Piliečiai turi turėti bendrą supratimą, dėl ko yra vykdomas pasirengimas visuotiniam pasipriešinimui“, – teigė A. Pocius.

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėjas Albertas Daugirdas pasidalijo mintimis ir vertinimais dėl piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui, dėl jų žinių ir praktinių įgūdžių lavinimo išgyventi ir esant įvairioms ekstremalioms situacijoms. Jis atkreipė dėmesį į faktą, kad jaunuoliai Lietuvos valstybės himno yra mokomi tik kariuomenėje. Pasak jo, tai rodo, kad jie po viduriniojo išsilavinimo nemoka „Tautiškos giesmės“. Posėdyje A. Daugirdas pakankamai kritiškai, bet pagrįstai ir konstruktyviai vertino Seimui svarstyti pateiktą Pilietinio pasipriešinimo strategijos projektą, atkreipė dėmesį į svarbius praktinius dalykus, kuriuos reikia įtraukti į svarstomą projektą. „Geresnis piliečių pasirengimas taikos metu sustiprina visą valstybę. Per 30 Nepriklausomybės metų nėra bendro pasirengimo dėl ekstremalios situacijos padėties. Bandome įteigti, jeigu pilietis ir jo šeima turės produktų, žinių, jeigu ekstremaliai padėčiai bus pasiruošta, visa valstybė sustiprės. Valstybė galės įjungti visus mechanizmus ramiau. Tačiau dažnai išgirstame: „Mokydami bauginate žmones“, – teigė A. Daugirdas. Pranešėjo nuomone, itin svarbu įtraukti į viduriniojo ugdymo programas pilietinio pasipriešinimo rengimą, tuomet visi piliečiai bus labiau sąmoningi ir paruošti karinei situacijai:

1.  Įgyvendinti visuotinio visuomenės mokymų galimybes, iš esmės taikant praktinius mokymus ir formuojant išgyvenimo įgūdžius. Skirti dėmesio rimtam pirmosios medicinos pagalbos, išgyvenimo mokymams esant ekstremaliai situacijai. Geruoju pavyzdžiu galima būtų laikyti Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus taikomą išgyvenimo įgūdžių programą, kurią taiko neformalioje aplinkoje 5–11 klasių moksleiviams.  
2. Įtraukti į mokytojų rengimo programas, kad baigę studijas pedagogai jau turėtų bazinių žinių ir būtų pasirengę mokyti mokyklinio amžiaus vaikus. 
3. Įvesti privalomą prievolę valstybės tarnautojams mokytis ekstremalių situacijų disciplinos. Ekstremalios situacijos valdymas yra privaloma valstybės funkcija, šiuo metu valstybės tarnautojas tokios prievolės neturi.
4. Turėtų būti sukurta ir taikoma specialių kursų sistema alternatyviosios krašto apsaugos tarnybai. 
5. Numatyti finansinius įsipareigojimus bei koordinavimo klausimus.
6. Centralizuotai spręsti mokymų organizavimo ir vedimo pajėgumų klausimą. 

Centralizuotos ir koordinuotos „mokymų sistemos nebuvimas – tai tas pats, kas sakyti, kam kariuomenė reikalinga? Juk galima „YouTube“ kanale pasižiūrėti ir išmokti, kaip kariauti“, – teigė A. Daugirdas.

Anot pranešėjo, taip pat yra spragų dėl pasipriešinimo ginklu kilus karui:

• Rezervo kariai neturi informacijos, būtinos tinkamai šalies gynybai: ginklo klausimas, kokiam daliniui priklauso, kokią funkciją numatyta vykdyti karo atveju.

• Trūksta informacijos apie karo komendanto instituciją.
• Labai miglotas savivaldybių merų vaidmuo esant karo atvejui. Juk savivaldybių merai yra vietos valdžia – arčiausiai esanti jų gyventojų, turi jų pasitikėjimą.
• Neaiškus piliečių, kurie turi leidimas turėti ginklus, įtraukimo klausimas kilus karui. Pavyzdžiui, kyla klausimas, kur jie turėtų kreiptis norėdami ginti valstybę.

„Suprantu, kad strategijoje viskas negali būti numatyta, tačiau daug aktualių klausimų yra palikta tarsi rūke“, – teigė A. Daugirdas.

Savo mintimis, įžvalgomis ir pasiūlymais posėdyje pasidalijo Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Ligita Girskienė, Laima Nagienė, Liudas Jonaitis. Visi buvo vieningi, kad šiems svarstomiems klausimams nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės ir visuomeninės organizacijos ir paprasti žmonės dar nepakankamai moka ir geba tinkamai elgtis, kilus grėsmei, esant ekstremaliai situacijai. Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis užtikrino, kad Lietuvos savivaldybių merai, esant atitinkamoms situacijoms, imsis visų reikalingų priemonių ir elgsis panašiai, kaip šiandien elgiasi Ukrainoje savivaldybių vadovai.

Posėdyje dalyvavęs Civilinės saugos valdybos Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos majoras Giedrius Viganauskas išsamiai pristatė civilinės saugos ir gynybos aktualijas esant ekstremaliai situacijai.    

Visą posėdžio įrašą galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas 

Kęstutis Vilkauskas

Tel. (8 5) 239 6335