Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo Pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko pranešimas: „Teisę streikuoti būtina užtikrinti ir esant ypatingajai situacijai“

2022 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas Seime užregistravo pasiūlymą gelbėti darbuotojų teisę streikuoti esant ypatingajai situacijai.

„Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti. Bet Darbo kodekse įtvirtintas draudimas rengti streiką, kai šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Tikėtina, kad ir ateityje, dabartinei ypatingajai situacijai pasibaigus, turėsime įvairių ypatingų situacijų. O teisė streikuoti – viena iš kertinių darbuotojų teisių, įtvirtintų Konstitucijoje“, – prieštaravimą paaiškina socialdemokratas J. Sabatauskas.

Parlamentaras pažymi, kad aplinkybės, dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis, gali būti pačios įvairiausios, nevienodai grėsmingos, o jų poveikis šalies vidiniam gyvenimui taip pat gali skirtis.

„Totalus draudimas streikuoti esant nepaprastajai padėčiai neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo“, – įsitikinęs Seimo Pirmininko pavaduotojas. J. Sabatauskas pateikia pavyzdį: kodėl dėl nelegalios migracijos iššūkių pasienyje turėtų būti ribojama kitų regionų darbuotojų teisė streikuoti? Anot parlamentaro, ribojant teisę streikuoti, darbdaviai įgyja nepateisinamą pranašumą darbuotojų atžvilgiu. „Nujausdami, kad nepaprastoji padėtis greitai nesibaigs, darbdaviai nė nesivargina derėtis su darbuotojais dėl jų keliamų reikalavimų. Kai tai trunka mėnesių mėnesius ar metų metus, tai jau teisės streikuoti laidotuvės“, – įspėja J. Sabatauskas.

Anot parlamentaro, toks nelankstus, „tarsi kirviu ištašytas“ teisinis reguliavimas leidžia darbdaviams nepaisyti darbuotojų interesų ir piktnaudžiauti situacija.

„Todėl siūlome atsisakyti Darbo kodekse įtvirtinto draudimo streikuoti esant ypatingajai situacijai. Vietoj jo siūlome įrašyti, kad streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose ir regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis, bet tik tuo atveju, kai streikai gali daryti tiesioginį poveikį šioms aplinkybėms“, – sumanymą paaiškina J. Sabatauskas.

Socialdemokratas pabrėžia, kad Konstitucijoje nenumatyta galimybė riboti vieną svarbiausių darbuotojų teisių – teisę streikuoti. Taigi Darbo kodeksas šiuo atžvilgiu kertasi su Konstitucija. „Darbo kodekse išskiriamos svarbiausios sritys, kurių darbuotojai yra būtini valdant sudėtingas situacijas, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje draudžiama streikuoti visiems be išimties darbuotojams. Dėl ydingo reguliavimo dabar darbuotojai netenka dalies savo teisių – ir esminio sverto derybose su darbdaviu“, – pažymi J. Sabatauskas.

Seimo nariai J. Sabatauskas ir T. Tomilinas siūlo keisti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 248 straipsnį. Skelbiant nepaprastąją, karo padėtį ar esant ekstremaliai situacijai, ar šalį užklupus stichinei nelaimei, turėtų būti įvertinamos objektyvios aplinkybės sprendžiant dėl streikų (ne)ribojimo konkrečios situacijos atveju.

 

Daugiau informacijos:

Julius Sabatauskas, Seimo Pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas

Mob. 8 698 42 178

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2022-04-27 11:26
   Monika Kutkaitytė