Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Minint trisdešimt trečiąsias Tiananmenio žudynių metines, Kinija raginama gerbti žmogaus teises ir atkurti demokratiją Honkonge

2022 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Birželio 7 dieną Seime vyko spaudos konferencija, skirta paminėti trisdešimt trečiąsias Tiananmenio žudynių metines ir atkreipti dėmesį į Kinijos vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus Honkonge.

Tai dalis platesnės Tarpparlamentinio Aljanso dėl Kinijos (IPAC) Birželio 4 dienos kampanijos, kurioje raginama patraukti Honkongo pareigūnus atsakomybėn už grubius žmogaus teisių pažeidimus.

„Raginame Kiniją laikytis tarptautinės teisės ir grįžti prie „vienos šalies, dviejų sistemų“ tvarkos, atkurti demokratiją Honkonge, paleisti politinius kalinius bei atšaukti liūdnai pagarsėjusį Honkongo nacionalinio saugumo įstatymą. Deja, šiuo metu procesai vyksta kita kryptimi, tad IPAC birželio 4 d. pradėjo kampaniją, kurioje raginame patraukti Honkongo pareigūnus atsakomybėn už grubius žmogaus teisių pažeidimus“, – pabrėžė Tarpparlamentinio Aljanso dėl Kinijos (IPAC) steigėja ir ko-pirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

IPAC yra 2020 m. įsteigta tarptautinė daugiapartinė organizacija, kurią sudaro daugiau nei 220 įstatymų leidėjų grupė iš 24 parlamentų iš penkių žemynų. IPAC siekia reformuoti požiūrį į demokratinių šalių požiūrį į Kinijos Liaudies Respubliką trijose pagrindinėse srityse: kviečia demokratines šalis dėti visas pastangas, kad Kinija atsakytų už sunkius sisteminius žmogaus teisių pažeidimus; kviečia saugoti tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką; skatina demokratines šalis identifikuoti grėsmes demokratijai ir apsisaugoti nuo jų.

 

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. V. Chorna)

 

Spaudos konferencijos metu buvo pristatyta ir Lietuvos parlamentarų parengta rezoliucija, dalyvavo Honkongo politinis aktyvistas Rėjus Vongas (Ray Wong), dėl politinio persekiojimo gavęs prieglobstį Vokietijoje.

Paskutinis Honkongo demokratijos naikinimo ir Kinijos Britanijos jungtinės deklaracijos pažeidimo pavyzdys – gegužės mėnesį vykę Honkongo generalinio vadovo „rinkimai“ iš vieno asmens. Juose dalyvavo tik 0,2 proc. Honkongo gyventojų.

Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos ko-pirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė: „Pirmiausia noriu pasidžiaugti tarptautine vienybe. Su mumis čia yra Sakartvelo politiniai lyderiai, Baltarusijos opozicija. Pamoka yra viena: demokratijos turi būti kartu. Kai tik tai pamirštame, anksčiau ar vėliau tai atsigręžia prieš mūsų pačių nacionalinius interesus“.

Rezoliuciją dėl Tiananmenio aikštės žudynių minėjimo parengęs Seimo Parlamentinių ryšių su Honkongu (Kinijos Liaudies Respublika) grupės pirmininkas Marius Matijošaitis, pristatydamas rezoliuciją priminė, kad tai jau antroji Seimo rezoliucija. Pirmoji, „Dėl Honkongo žmogaus teisių“, buvo priimta praėjusių metų gruodį.  „Kodėl lietuviai atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Honkonge? Atrodo, Honkongas yra kažkur toli, bet empatiją jaučiame, nes patys patyrėme, ką reiškia totalitarinis režimas, politinės represijos, mums nereikia pasakoti, kas yra rinkimai iš vieno kandidato“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys M. Matijošaitis. Rezoliucija rytoj, trečiadienį, bus svarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete.

1989 m. birželio 4 d. Kinijos liaudies išlaisvinimo armija šaudė į taikius, demokratiją palaikiusius demonstrantus, susirinkusius į Pekino Tiananmenio aikštę. Apytikriais skaičiavimais, žuvusiųjų skaičius svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, tūkstančiai žmonių buvo sužeisti.

Kinijos Liaudies Respublikai pažeidus tarptautinį susitarimą – Kinijos ir Didžiosios Britanijos jungtinę deklaraciją dėl Honkongo, kurioje buvo numatytas „vienos šalies – dviejų sistemų“ principas, ir sunaikinus demokratiją Honkonge, Tiananmenio žudynių minėjimai buvo uždrausti ir Honkonge, ne tik kontinentinėje Kinijoje. 2021 m. gruodžio 22 d. Honkongo universitete 24 metus stovėjusi Tiananmenio žudynių atminimo statula „Gėdos stulpas“ staiga buvo išmontuota ir pašalinta.

Anot, R. Vongo, situacija Honkonge toliau greitai blogėja. Uždrausti Tiananmenio žudynių minėjimai, veikiant Honkongo nacionalinio saugumo įstatymui, kalinami demokratiniai aktyvistai, naikinamos informacijos laisvės: pastaraisiais metais įkalinti 18 žurnalistų ir 12 redaktorių.

Spaudos konferencijoje pabrėžta, kad Kinijos vykdomos politikos bei minėtų įvykių kontekste svarbu suprasti, kad įvykiai skirtinguose kontinentuose, skirtingose pasaulio šalyse, liečia mus visus.  Demokratijų tikslas vienas – siekti laisvo pasaulio veikiančio pagal tarptautinės teisės principus.

 

Kontaktams:

Ruslanas Baranovas

El. p. [email protected]

Mob. 8 662 16 326

 

Seimo nario Mariaus Matijošaičio patarėja

Ligita Šapranavičiūtė

Tel. (8 5)  239 6622, el. p. [email protected]  

   Naujausi pakeitimai - 2022-06-07 15:11
   Monika Kutkaitytė