Seimo nario Lino Slušnio pranešimas: „Imamės atsakomybės už šalies vaikų ir paauglių psichikos sveikatą“

2022 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Spalio 19 d. vyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio posėdis, kuriame Sveikatos apsaugos ministerija Seimo nariams, institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams pateikė informaciją apie numatomus veiksmus vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros pertvarkoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime išryškinti pagrindiniai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos iššūkiai. Pirmiausia, vyraujančios sisteminės problemos: mažas vaikų ir paauglių psichiatrų skaičius Lietuvoje, netolygus regioninis jų išsidėstymas ir ilgos eilės konsultacijoms gauti. Aptarti ir prasti Lietuvos vaikų psichikos sveikatos rodikliai EBPO ir Europos Sąjungos šalių kontekste, kurie tapo postūmiu šios psichikos sveikatos posistemės reformai.

Atlikti tyrimai rodo, kad net trečdalis Lietuvos mokinių nepalankiai vertina psichologinę gerovę mokykloje. Taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet taip pat reikšmingai pablogėjo mokinių emocinė sveikata – tai pripažino net 40 proc. šalies moksleivių.

Lietuva pasižymi aukščiausiu jaunuolių savižudybių ir savižalos lygiu tarp išsivysčiusių šalių, didele psichikos sveikatos sutrikimų stigma bei paplitusiu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Pagalbos nesikreipia kas trečias psichikos sveikatos sutrikimų turintis asmuo, kas penktas paauglys Lietuvoje yra išbandęs narkotikus ar raminamuosius vaistus.

Pasak Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko L. Slušnio, „pasiekėme dugną tarp išsivysčiusių šalių, nes turime didžiausią jaunuolių savižudybės atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Probleminė Lietuvos vaikų ir paauglių psichikos sveikata – tai pūlinys, kurį neatidėliojant privalu gydyti. Kita vertus, susiklosčiusi situacija akivaizdžiai rodo mūsų nekompetentingumą psichikos sveikatos problemų sprendime.“

Pirmininko nuomone, pokyčiai galimi užtikrinus prevencijos nuoseklumą pirminiame lygmenyje bei garantuojant psichologinės pagalbos prieinamumą. „Pirmiausia, privalome užtikrinti palankią emocinę ir psichologinę aplinką mokyklose, nes ji – tai veidrodis, tiesiogiai atspindintis ne tik mokinių, bet ir mokytojų psichikos sveikatos būklę. Milžiniškos lėšos bus švaistomos plėtojant įvairias pagalbos paslaugas tol, kol neįvyks esminiai pokyčiai būtent šiame lygmenyje. Kita vertus, nemažiau svarbus saugumo jausmas šeimai, kuri susiduria su psichikos sveikatos problemomis. Todėl psichologinės pagalbos prieinamumas yra kertinis akmuo šioje reformoje“, – teigė L. Slušnys.

Posėdžio metu pristatyti sisteminiai finansavimo pokyčiai psichikos sveikatai: 25 proc. mažiau lėšų stacionarinėms paslaugoms, net trigubai daugiau – dienos stacionarams. Papildomas finansavimas suplanuotos psichikos sveikatos centrams, prevencijai, psichoterapijai, emocinio raštingumo stiprinimui. Finansavimo pokyčiais siekiama pertvarkyti paslaugų vaikams ir paaugliams struktūrą, remiantis stepped care modeliu, t. y. daugiau dėmesio skirti neintervensinių, mažesnio intensyvumo paslaugų plėtojimui, jų efektyvumo ir prieinamumo didinimui.

Apibendrindamas L. Slušnys teigė: „parengti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos posistemės pertvarkos metmenys rodo, kad pagaliau imamės atsakomybės ir drąsiai žengiame į psichikos sveikatos problemų sprendimo sūkurį. Kaip mums pasiseks jame išlikti nenuskendus – laikas parodys. Tačiau šiandien drąsiai galiu teigti, kad psichikos sveikatos gerovė mums pasiekiama.“

Daugiau informacijos:

Seimo narys Linas Slušnys

Mob. 8 686 26 444, el. p. [email protected]