Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis remia kvantinių technologijų plėtrą
2022 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos (ATISE) pakomitetis kartu su Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ atstovais spalio 24 d. posėdyje aptarė Lietuvos kvantinio tinklo kūrimo projekto eigą.
„Pasisakome už konkurencingą Lietuvos kvantinių technologijų sektoriaus plėtrą, kuri sudarytų sąlygas moksliniams tyrimams, inovacijoms, didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Viešasis sektorius turi imtis lyderio vaidmens. Reikia matyti ateities perspektyvas ir judėti su Europos Sąjunga viena kryptimi, kartu, o ne atsiliekant“, – sakė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.
Įvairiuose šaltiniuose prognozuojama, kad dabar plačiai naudojamos duomenų šifravimo priemonės bus visiškai pažeidžiamos jau 2025–2026 metais. Dauguma pažangių šalių siekia sukurti kvantinio ryšio tinklus, nes informacinių sistemų saugumo pažeidimai labai paveiktų šalių saugumą ir ekonomiką.
Europos šalys, JAV, Kinija, Rusija jau penkmetį aktyviai investuoja į kvantines technologijas ir kvantinio ryšio tinklų kūrimą. Vystantis superkompiuteriams skaičiavimo sparta greitai didėja, o pradėjus veikti kvantiniams kompiuteriams sparta išaugs eksponentiškai, ir esami duomenų šifravimo algoritmai nebeužtikrins saugumo. Kvantiniais kompiuteriais bus galima apskaičiuoti atitinkamą privatų raktą, ir ryšio tinklų bei elektroninių paslaugų saugumas bus pažeistas. Kvantinio ryšio tinklai kuriami kartu su kvantinės kompiuterijos ir kvantinės metrologijos iniciatyvomis, kurių tikslas – kvantinio interneto sukūrimas.
Įsilaužimas į kvantinio ryšio kanalus, manoma, bus negalimas, nes bet koks įsiterpimas pakeičia kvantines būsenas ir tampa pastebimas. Priklausomai nuo tinklų paskirties, galimos įvairios tinklo konfigūracijos ir kvantiniai raktai. Panaudojant optinio kanalo sutankinimą, ta pačia skaidula gali būti perduodami ir duomenys, ir šifravimo raktai. Galima sukurti kvantinių raktų saugyklas ir juos panaudoti mobiliojo ryšio, interneto kanalų, duomenų bazių šifravimui ir vartotojų identifikavimui. Skirtingai nuo dabartinės viešojo rakto kriptografijos, kai viešai perduodamas vienas iš šifravimo raktų, kvantinio šifravimo raktų perdavimo (QKD, angl. Quantum Key Distribution) metu atskiru kvantiniu kanalu perduodami simetriniai privatūs raktai panaudojami tik vieną kartą ir todėl jų negalima apskaičiuoti kvantiniais kompiuteriais. Didesniam saugumui šifravimo raktams generuoti naudojami kvantiniai atsitiktinių skaičių generatoriai.
Kvantinio tinklo infrastruktūrą sudaro antžeminė (kvantinio ryšio stotys, sujungtos optinėmis linijomis) ir palydovinė dalys (antžeminės kvantinio optinio ryšio stotys ir atitinkami kvantinio ryšio palydovai). Atskirų šalių vietiniai tinklai gali būti jungiami tiek tarptautinėmis antžeminėmis šviesolaidinėmis jungtimis, tiek panaudojant palydovinį ryšį.
2019 m. gruodžio mėn. Lietuva pasirašė Europos Sąjungos (ES) kvantinio ryšio infrastruktūros kūrimo deklaraciją, kurioje įsipareigojo per 12 mėn. paruošti veiksmų planą. 2020 m. vasario mėn. ES Komisijos atstovai Lietuvoje pristatė planuojamus Europos kvantinių ryšių infrastruktūros kūrimo planus, numatomą finansavimą kiekvienai šaliai.
Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES valstybių kurdama savo nacionalinį kvantinio ryšio tinklą ir nėra pasiruošusi susijungimui su kitų ES šalių kvantinio ryšio tinklais. Vietinių kvantinių tinklų kūrimo etapą jau įgyvendina 25 ES šalys.
Anot UAB „Astrolight“ konsultanto Vaido Repečkos, „ Europos Sąjunga jau daro kvantinio ryšio infrastuktūrą, o mes atsiliekame. Suprantame, kad Lietuvos kvantinio ryšio tinklo kūrimo projektas yra sudėtingas, todėl ir turi būti vykdomas etapais. Dabar būtų galima įgyvendinti du pradinius etapus, tai yra bendromis jėgomis parengti saugius mazgus, naudojimo instrukcijas, tvarkų pradines versijas (klasifikuota įslaptinta informacija). O ateityje prijungiant vis daugiau „mazgų“, tinklas plėstųsi, apimtų vis daugiau valstybės institucijų“.
Parengė
Seimo Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Tel. (8 5) 239 6708, el. p. [email protected]