Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo nario Aido Gedvilo pranešimas: „Ką proteguoja aplinkos ministras, kovodamas už švaresnį Lietuvos orą?“

2022 m. spalio 25 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

 

Jeigu tektų sudaryti reitingus, kuri ministerija šios Seimo kadencijos metu sugebėjo pateikti daugiausia kontraversiškų projektų ir priimti logiškai sunkiai paaiškinamus sprendimus, neabejotinai pirmautų Užsienio reikalų ministerija, įgyvendinusi begalę kvailų sprendimų – nuo nepagrįsto tranzito į Kaliningradą draudimo ir geležinkelių žlugdymo iki sugadintų santykių su Kinija. Antroje vietoje būtų Sveikatos apsaugos ministerija, kelis metus iš eilės besityčiodama iš mūsų žmonių nepaaiškinamais draudimais ir rekomendacijomis. Taip pat tokiame „garbingame“ reitinge atsirastų vietos ir Finansų ministerijai, sugalvojusiai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, ir Vidaus reikalų ministerijai, apsijuokusiai su savo valstybės tarnybos reforma, kuri galimai prieštaravo Konstitucijai ir net nepraėjo pateikimo stadijos Seime. O reitingo apačioje būtų, be abejo, Aplinkos ministerija, kurios vadovai iš pradžių sugalvojo įvesti automobilių taršos mokestį, kurio Seimo posėdžių salėje nepalaikė net koalicijos partneriai, o šiomis dienomis sublizgėjo dar vienu perliuku.

 

„Iš didelio rašto išėjo iš krašto“

 

Ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad, siekiant pagerinti oro kokybę Lietuvoje, bus draudžiama parduoti anglį ir durpes deginimui. Jis dar kartą pademonstravo, kad visiškai nesiorientuoja ne tik aktualioje Europos darbotvarkėje, bet net ir šalies viduje vykstančiuose procesuose. Ministerijos užregistruotame Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad „mažinant namų ūkių būstuose deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę priimti sprendimą dėl draudžiamos arba apribojamos naudoti vienos ar daugiau kuro rūšies ir (ar) ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančių kurą deginančių įrenginių visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje“, o nuo „2025 m. sausio 1 d. draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje kietąjį iškastinį kurą“.

Ministras ramina, kad valstybė gyventojams iš dalies kompensuotų krosnių pakeitimą ar atnaujinimą – socialiai remtiniems – 85 proc. paramos, kitiems – 50 proc. paramos pasikeisti iš anglies į biokurą ar šilumos siurblius. O pati ministerija išdidžiai piešia rožinę ateitį įgyvendinus minėtus planus. Anot jos, atsisakius kietojo iškastinio kuro pagerėtų oro kokybė šaltuoju metu laikotarpiu, sumažėtų į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paspartėtų perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių, nes deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetami didesni kiekiai azoto oksidų ir kiti sveikatai pavojingi teršalai. Taip pat ministerija pažymi, kad iškastinio kuro naudojimas reikšmingai prisideda prie klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionaliniu mastu išmetamo kiekio. Palyginti su kitomis kuro rūšimis, kietasis iškastinis kuras pasižymi itin aukštais CO2 taršos rodikliais.

Na, po tokių ministro ir ministerijos pažadų susidaro įspūdis, kad tereikia įgyvendinti šią naujovę ir jau gyvensime kaip rojuje. Tačiau neišvengiamai norisi paklausti, ar jie supranta, kokioje valstybėje gyvena, kaip gyvena mūsų žmonės ir ar bent girdėjo apie tai, kas vyksta Europos energetikos sektoriuje?

 

Kitų šalių politika iškastinio kuro srityje

 

Tuo metu, kai aplinkos ministras mums visiems pasakoja, kaip ir kodėl mes gyvensime geriau, jeigu klausysime jo, su neregėtomis elektros kainomis ir dujų tiekimo trūkumu susidūrusi Europa didina anglies importą, nes didėja energijos išteklių trūkumas. Gilėjant regiono energetikos krizei, Europos pirkėjams teko laikinai pamiršti ekologijos vertybes ir skubėti įsigyti akmens anglių, todėl padidėjo krovinių iš Australijos, Pietų Amerikos, Kolumbijos ir Pietų Afrikos apimtys, o padėtis pasaulinėje anglies rinkoje šiuo metu yra labai įtempta.

Stringant dujų tiekimui, Europos Sąjunga nurodė valstybėms narėms iki kovo mėn. 15 proc. sumažinti dujų vartojimą ir imtis kitų būtiniausių priemonių. Rusija tiekia 70 proc. visų Europoje importuojamų akmens anglių, kurios naudojamos elektros energijos gamybai, tačiau nuo rugpjūčio vidurio, kai įsigaliojo ES draudimas importuoti rusiškas anglis, šį tiekimą prireikė pakeisti.

Nors šilumai gaminti naudojama anglis laikoma vienu iš daugiausiai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių, todėl Europa buvo iškėlusi tikslą atsisakyti jo, siekdama įgyvendinti taršos ir klimato kaitos tikslus, sudėtinga situacija energijos rinkoje privertė šiuos planuos koreguoti.

Tuo metu, kai aplinkos ministras nori uždrausti anglies pardavimą Lietuvoje, vokiečiai sieks pratęsti 10 gigavatų anksčiau užkonservuotų anglis naudojančių jėgainių naudojimo laiką iki 2024 m. kovo mėn. Prognozuojama, kad Lenkija ir Vokietija gali pakeisti dujomis kūrenamų elektrinių dujų naudojimą, paleisdamos anglies elektrines visu pajėgumu, jei tik bus pakankamai anglies. Manoma, kad iki kitų metų, anglies importas į 27 ES bloko nares šalis ir Jungtinę Karalystę bus 43 proc. didesnis.

Analitikai nuogąstauja, kad Europos pirkėjai pirmenybę teikia tam tikroms anglies rūšims. Australija, JAV, Kolumbija ir Pietų Afrika gali tiekti šių rūšių akmens anglį, tačiau dėl pasaulinės konkurencijos gali nepavykti visiškai patenkinti didėjančios paklausos. Remiantis „Braemar“ laivų brokerio „Seabourne“ laivų stebėjimo duomenimis, birželio mėn. į Europos šalis importuota 7,9 mln. tonų anglių, naudojamų šilumai gaminti, t. y. dvigubai daugiau nei pernai. Birželio mėn. importas iš Kolumbijos siekė 1,2 mln. tonų, palyginti su vos 287 000 tonų praėjusių metų birželį.

Pastaraisiais mėnesiais Australijos anglių pirkimų apimtys Europoje toliau didėjo. Birželio mėn. šilumai gaminti naudojamų anglių importas siekė 1,1 mln. tonų ir buvo didžiausias per visą istoriją. Importas iš JAV siekė 618 000 tonų, t. y. per metus padidėjo 27,9 proc. Iš PAR buvo atvežta apie 854 tūkst. tonų. Augo importas iš Indonezijos, Mozambiko, Namibijos ir Nigerijos.

Atitinkamai veiksmų ėmėsi ir Europos šalių Vyriausybės. Austrija susitarė su komunalinių paslaugų bendrove „Verbund“ dėl dujomis kūrenamos elektrinės pertvarkymo į anglimi kūrenamą elektrinę. Danijos vyriausybė nurodė įmonei „Orsted“ tęsti ir atnaujinti trijų savo naftos ir anglies elektrinių veiklą, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas. Dviejų iš jų eksploatacija turėjo būti nutraukta 2023 m. Danai anglies naudojimo problemą sprendžia įmontuodami filtrus į kaminus. Suomijos įmonė „Fortum“ planuoja nuo spalio mėnesio atnaujinti neveikiančios anglimi kūrenamos elektrinės veiklą. Prancūzijoje, praėjus vos šešiems mėnesiams po uždarymo, spalio pradžioje vėl pradėjo veikti „Emile Huchet“ anglių elektrinė. Rugsėjo pabaigoje Vokietijos ministrų kabinetas pratęsė didelių akmens anglimi kūrenamų elektrinių darbą. Italija, be kitų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti dujų suvartojimą, planuoja padidinti esamų anglimi ir nafta kūrenamų elektrinių galią. Lenkija, siekdama sušvelninti tiekimo krizę, iki 2023 m. balandžio mėn. sustabdė draudimą naudoti rusvąją anglį – labiausiai aplinką teršiančią anglių rūšį – namų šildymui.

 

O kokia gi situacija Lietuvoje?

 

O pas mus, kaip visada, viską norima uždrausti! Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje vien namų ūkiuose buvo suvartota virš 30 tūkst. tonų akmens ir rusvosios anglies, dar daugiau kaip 92 tūkst. tonų suvartojama pramonėje ir beveik 23 tūkst. tonų – paslaugų sektoriuje ir kitose veiklose. Daugiau kaip 11 tūkst. tonų antrinio kietojo kuro (kokso ir puskoksio, anglių, durpių briketų, medžio anglių, durpių granulių) suvartojama namų ūkiuose ir dar apie 20 tūkst. tonų – pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Tačiau ministras, lyg tyčia, o gal tikrai nesiorientuodamas, teigia, kad daugiausiai anglies sunaudojo bendrovė „Akmenės cementas“, kuri rengiasi nuo kitų metų šio kuro atsisakyti. „Anglis paprastai buvo atvežama iš Rusijos, pagrindinis jos naudotojas buvo „Akmenės cementas“, bendrovė persitvarko ir nuo kitų metų nenaudos“, – sako ministerijos vadovas, bandydamas pagrįsti siekį uždrausti prekyba anglimi.

Be to, ministras giriasi, kad Vilniaus savivaldybė yra pasiruošusi riboti galimybes sostinėje deginti durpes ir mazutą, tačiau tuo pačiu nutyli, kad Vilniui pradėjus šildymo sezoną ir Vilniaus šilumos tinklams ketinant jau spalio pabaigoje vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Tai leis Vilniaus savivaldybei paskelbti ekstremaliąją situaciją ir tuomet įmonė galės deginti mazutą. Kas čia yra gudresnis – ar ministras, ar sostinės meras, atsakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad draudimas pardavinėti ir anglis, ir durpes pirmiausiai yra naudingas kitų kurų rūšių tiekėjams ir vartotojams, o siekis saugoti aplinką yra antraeilis.

Stebint tokią situaciją, kyla klausimas: ar ministrui tiesiog trūksta kompetencijos, vykdant savo pareigas, ir jis tikrai nesupranta dabartinės situacijos rimtumo, ar proteguoja kažkieno interesus? O gal Lietuvą nuoširdžiai bandoma paversti švariuoju Europos kampeliu – tam, kad visos kitos valstybės ramia širdimi galėtų ir toliau tiekti savo gyventojams šviesą ir šilumą. Tik lieka atviras klausimas – ką turėsime veikti mes?

 

Daugiau informacijos:

Seimo narys Aidas Gedvilas

Mob. 8 698 42 115

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2022-10-25 10:10
   Monika Kutkaitytė