Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: demokratai siūlo tobulinti atrankos į teisėjus procedūras

2022 m. lapkričio  9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijos nuotrauka

 

Demokratų sąjungos „ׅVardan Lietuvos“ frakcijos atstovai Seime teikia pasiūlymus dėl Teismų įstatymo pataisų, kuriomis siekiama gerinti iki šiol egzistavusią atrankos į teisėjus procedūrą. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad apylinkės teismo teisėjais siekiantys tapti asmenys nuo pretendentų į teisėjus egzamino būtų atleidžiami tik tokiu atveju, jeigu jie turi ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą ir nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne penkeri metai, o tik dveji. Be to, siūloma panaikinti galimybę teisės krypties socialinių mokslų ir habilituotiems daktarams tapti teisėjais nelaikant minėto egzamino.

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Sauliaus Skvernelio, tinkama teisėjų atrankos sistema yra ne tik valstybei reikšmingas procesas, skirtas užtikrinti labiausiai kvalifikuotų teisės profesionalų įdarbinimą teismuose, bet ir yra glaudžiai susijusi su teisės į teisingą teismą užtikrinimu.

„Teisėjais turi būti aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, be to, įvertinus tai, kad teisė nuolat kinta, evoliucionuoja, nedirbant teisinio darbo, labai greitai prarandama kvalifikacija, o, kaip žinia, teisėjai, vykdydami teisingumą, turi turėti atitinkamą kompetenciją ir patirtį“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „ׅVardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Parlamentarų teigimu, šiuo metu teisės aktai pernelyg išplečia asmenų, neturinčių teisėjo darbo patirties, galimybes teisėjo karjerą pradėti iš karto aukštesnės pakopos teisme, o tai kartu apriboja kitų teisėjų galimybes siekti teisėjo karjeros. Abejotina ir dėl to, kad teisinio pedagoginio darbo stažas gali būti prilyginamas realiam teisėjo darbui.

Siūloma nustatyti, kad atrankos procedūra būtų taikoma buvusiems Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjams, kurie šiuo metu be pretendento į teisėjus egzamino ir atrankos gali tapti Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ar apylinkės teismo teisėjais.

Seimo narių teigimu, nekvestionuojant šias pareigas ėjusių asmenų profesinių kompetencijų, manytina, kad jie, kaip ir kiti pretendentai, turėtų dalyvauti atrankos procedūroje, kurios metu vertinamos ne tik kandidato profesinės kompetencijos, tačiau ir platus spektras asmeninių savybių, būtinų užimti atitinkamas pareigas. Be to, netaikant atrankos procedūros yra apribojama kitų teisėjų galimybė siekti karjeros aukštesnės instancijos teismuose.

Dalyvavimą atrankos procedūroje siūloma numatyti ir buvusiems teisėjams, kurie buvo atleisti iš pareigų savo noru, arba išrinkti, perkelti ar paskirti į kitas Teismų įstatyme numatytas pareigas, siekiantiems vėl tapti tos pačios ar bet kurios žemesnės pakopos teismo teisėju. Dabar įstatymas leidžia tokiems teisėjams grįžti į pareigas nedalyvaujant atrankos procedūroje.

Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ seniūno Luko Savicko nuomone, šiuo metu visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisėjo profesijos patrauklumu yra itin mažas, todėl nėra priežasties taikyti supaprastintą pretendentų į teisėjus atranką, o priešingai, reikia ją stiprinti.

„Visuomenės pasitikėjimas teisingumo vykdymu yra viena didžiausių visos teismų sistemos ir kartu valstybės siekiamybių. Tik nuo to, ar visuomenė pasitiki teismais ir juose dirbančiais teisėjais, priklauso, kiek teismas žmonių akyse bus autoritetą turinti ir tinkamai socialinius konfliktus sprendžianti institucija“, – sako L. Savickas.

Demokratų teikiamais pasiūlymais numatyta tikslinti nuostatas ir dėl pretendento darbo pobūdžio bei kokybės, numatant, kad visa tai atsispindėtų per jo priimtų ar apskųstų sprendimų teisėtumo pripažinimą. Kitaip sakant, ne mažiau kaip pusė visų teisėjo priimtų ir apskųstų sprendimų aukštesnės instancijos teismo turėtų būti pripažinti teisėtais. Seimo narių teigimu, tokia nuostata, be abejonės, stiprintų aukštesnės instancijos teismų veiklos kokybę nagrinėjant bylas, o kartu ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugą.

Trečiadienį šie pasiūlymai bus pristatomi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, o balsavimas dėl viso Teismų įstatymo projekto priėmimo planuojamas ketvirtadienį parlamento plenariniame posėdyje.

 

 

Daugiau informacijos:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ referentas (atstovas spaudai)

Kęstutis Butvydas

El. p. [email protected], mob. 8 612 22 573

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2022-11-09 10:33
   Jolanta Anskaitienė