Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Negi tikrai bus bibliotekų knygų tuštėjimo metas?“

2022 m. lapkričio 10 d. pranešimas žiniasklaidai 

Pinigų nėra, palaukit geresnių laikų. Kultūros ministro Simono Kairio požiūrį galima išreikšti tokiu sakiniu. Dievaži, bibliotekos bus numarintos... Jei neskaitai knygų, lengviau valdyti žmogų. Tokių neskaičiusių yra pilna pas raudoną meškutę, kuri gauna į skūrą nuo Ukrainos didvyrių. Rusijoje bibliotekos, jei jų išviso yra miestuose, tapo kaip muziejai – jos dūsta nuo senų Lenino, Stalino laikų knygų, apie naujas tik pasvajoti gali, o ir skaitytojų – tik vienas kitas. Šioje vietoje aš nekalbu apie tautą, kalbu apie visuomenę, kuriai knyga – tolima ir nepasiekiama, kurioje nėra net noro ją pasiekti. Lietuvoje turime situaciją, kai noras dar yra, bet knygų prieinamumas mažėja. Kai jis dar labiau sumažės, dings ir noras jas skaityti, o tai lemtų, kaip teisingai supratote, visuomenės nusikultūrinimą, sumenkimą, išsilavinimo lygio sumažėjimą.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Lietuvos kultūros ministras pasakė, kad pinigų bibliotekoms (knygoms) nėra (tiesa, bus, bet vėl mažiau nei praeitais metais). Nėra pinigų – tai ir pernai girdėjome. „Šaunus“ požiūris. Tendencija tokia, kad, nepaisant ekonomikos augimo (išimtis tik šie metai), bibliotekų fondų finansavimas prie šios valdančiosios daugumos reguliariai mažėja jau keleri metai: 2021 m. – 1,06 Eur gyventojui; 2022 m. – 1,00 Eur gyventojui, 2023 m. numatyta dar mažiau. Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuris, deja, numato dar mažesnį nei 2022 metais finansavimą bibliotekoms: jis mažinamas nuo 1 Eur iki 0,96 Eur vienam gyventojui.

Važiuojam į Estiją. Finansavimo skaičiai bibliotekoms knygoms įsigyti: 2022 metams vienam gyventojui siekia vidutiniškai 2,32 Eur. Europos Sąjungos vidurkis taip pat didesnis nei Lietuvoje numatomas finansavimo dydis – 1,22 Eur. Kaip refleksiją pirmajai šio komentaro pastraipai paminėsiu, kad Lietuvos viešosiose bibliotekose 2021 metais apsilankė apie 6,9 mln. fizinių lankytojų. Kitaip tariant, vienas šalies gyventojas 2021 m. šalies viešosiose bibliotekose apsilankė vidutiniškai 3 kartus. Ir šis skaičius šiais metais bus dar didesnis, kadangi 2022 m. išaugus infliacijai žmonės knygų perka mažiau, perkamoji galia sumažėjusi, tad lankomumas bibliotekose išaugo, kadangi skaitytojai renkasi alternatyvius būdus – knygas skaityti jų neperkant, o skolinantis iš bibliotekų. Kodėl Estija net negalvoja mažinti bibliotekų fondų (knygoms įsigyti) finansavimo? Ogi dėl pilietiškumo visuomenėje kūrimo proceso, dėl visuomenės išsilavinimo, švietimo ir netgi nacionalinio saugumo.

Viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, paskutinių naujienų, kurias skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti kelis mėnesius. Kuo daugiau žmogus yra apsiskaitęs, tuo labiau jis gali savikritiškai mąstyti, nes žmogumi rankoje nelaikiusio knygos yra lengviau manipuliuoti. Tai puikiai matome Rusijos visuomenėje, kur tokių pavyzdžių yra pilna ir kurie nesugeba civilizuotai elgtis kare. Vyriausybės atstovė dažnai sako visiems gerai žinomą frazę: „Jei žinote, iš kur paimti pinigų, prašau.“

Žinome: yra gauta neplanuotų viršplaninių pajamų – apie 3 mlrd. eurų. Visų nereikia, reikia tik dalelės, lašo jūroje – 750 tūkst. Eur, kad pasiektume nors ir ne Estijos, bet bent jau Europos Sąjungos vidurkį – 1,22 Eur vienam gyventojui. Nors tai irgi itin maža suma, žinant, kad knygos kainuoja nuo 10 Eur ar net daugiau, o už populiariąsias tenka pakloti ir kelerius kartus didesnes sumas. Pakreipus požiūrį į knygų būtinumą, valstybingumą, manau, kad naujai knygai atsirasti yra labai realių galimybių – vardan tautos švietimo, kultūros ir dažnai šiuo metu linksniuojamo žodžio – saugumo, kuris ugdo gyventojų atsparumą dezinformacijai. Tai ypač svarbu sudėtingos geopolitinės situacijos sąlygomis.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Robertas Šarknickas

Tel. (8 5) 239 6641

El. p. [email protected]