Seimo narės Laimos Nagienės pranešimas: „II pakopos pensijų sistema. Ar taip turėtų atrodyti socialinė gerovė ir orumas senatvėje?“

2022 m. lapkričio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Antradienį Seime narė Laima Nagienė inicijavo spaudos konferenciją, kurios metu aptarti II pakopos pensijų kaupimo sistemos ypatumai ir trūkumai Lietuvoje.

Pasak Seimo narės L. Nagienės,  reikšmingi pensijų sistemos pokyčiai įvyko 2019 m., itin teigiamai vertintinas centralizuotas valstybinis anuitetų fondas „Sodroje“. Tačiau, politikės teigimu,  II pakopos pensijų sistemoje trūkumų tebesama.

„Lėšų kaupimas paprastai yra pristatomas kaip orios senatvės galimybė su oria pensija, o tiksliau – su geru savarankiškai sukauptu priedu prie socialinio draudimo senatvės pensijos. Pateiktais praktiniais pavyzdžiais siekiama atskleisti, kokia yra reali situacija. Asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus ir pasirašęs periodinių išmokų sutartį, šiuo laikotarpiu atsiduria labai sudėtingoje padėtyje, kuomet per vienus metus asmens fondo vieneto vertė sumažėjo beveik 21 procentu. Taigi, per aštuonerius metus sukaupęs 9 tūkst. eurų asmuo gauna papildomą 38,5 eurų išmoką, kuri palaipsniui mažėja. Kyla klausimas: negi taip turėtų atrodyti socialinė gerovė ir orumas senatvėje? Ir jeigu tebekaupiantiems jauniems asmenims trumpalaikiai pakilimai ir nuosmukiai nėra aktualūs, kokios išeitys galimos jau išėjusiems į pensiją ar besiruošiantiems netrukus išeiti į pensiją?“, – pabrėžia L. Nagienė.

Parlamentarės nuomone, nuolatinės istorinės pakilimų ir nuosmukių tendencijos kapitalo rinkose išryškina pensijų kaupimo sistemos trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad visa investicinė rizika tenka pensijų fondo dalyviams.

„Abejotinas ir politinis sprendimas, kad valstybė turėtų skatinti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime prisidėdama savo, t. y. visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Abejones patvirtina tai, kad kitose valstybėse toks modelis nėra taikomas, taip pat tai, kad nėra sekama sėkmingais kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiais, įvertinant galimybes taikyti profesinių pensijų sistemos modelį. Taigi, trys pagrindiniai sistemos aspektai – negalėjimas savanoriškai pasitraukti iš kaupimo, valstybės prisidėjimas ir skirtingos išmokos skirtingoms dalyvių grupėms – kelia susirūpinimą dėl atitikties tam tikriems konstituciniams principams“, – pažymi L. Nagienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžė, kad jau sistemos sukūrimo pradžioje buvo prižadėta tai, kas de facto neįgyvendinama – kad pensijų fondai gali išgelbėti nuo demografinės krizės.

„Siekis turėtų būti ne tik aplenkti infliaciją, bet ir užtikrinti realią grąžą. II pakopos pensijų kaupimo fondų atstovai neigia „Sodros“ grąžos egzistavimą, sau naudinga linkme painioja pensijų ekonomiką ir investavimo ekonomiką. Valstybei turėtų būti svarbu išsaugoti stiprias viešąsias institucijas. Kažkodėl mūsų šalyse priešingai – mėgstama jas nustekenti. O valstybei tai nieko gero nežada“, – kalbėjo R. Kuodis.

Advokatas Jonas Ivoška akcentavo, kad viešieji ištekliai yra dalijami nelygiateisiais pagrindais. Pasak jo, lygybė negalima esant dvejopiems standartams, o pensijų kaupime yra dvejopi standartai. Advokato nuomone, iš lėšų bendriems reikalams tvarkyti dalis gauna daugiau nei kiti ir  taip yra pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas.

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės teigimu, valstybė moka iš mūsų visų mokesčių mokėtojų komercinei struktūrai, kuri jokios atsakomybės už savo veiksmus neprisiima. „Ir yra vieninteliai, kurie laimi šioje situacijoje, nes pralaimi visi. Turi gražias algas, nėra atsakomybės, nėra kontrolės. Užsienyje paprastai pensijų fondus administruoja valstybės arba visuomeninės organizacijos, nesiekiančios pasipelnyti“, – kalbėjo V. Tūrienė.

LPS „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas Juozas Timas sakė, kad II pakopos pensijų fondas yra labai rafinuota finansinės piramidės atmaina. „Pavyzdžiui, dalyvis pradėjęs kaupti 2004 m. ir sukaupęs 10 tūkst. eurų, gauna 41 euro dydžio išmoką. Jei asmuo šiuos pinigus būtų kaupęs „Sodroje“, turėtų 9 apskaitos vienetus, taigi, turėtų 3-4 eurais didesnę pensiją, net neįvertinant senatvės pensijos augimo ir indeksavimo. Be kita ko, šie pinigai būtų dalyvavę vidaus ekonomikoje ir nešę bendrą naudą. Taigi, kaupęs asmuo nieko nelaimėjo, bet pralošė“, – teigė J. Timas.

Apibendrindama Seimo narė L. Nagienė išskyrė tris pagrindinius probleminius pensijų kaupimo sistemos aspektus. „Konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimas dėl valstybės prisidėjimo kaupime, taikomas skirtingas teisinis reguliavimas dalyviams, sukaupusiems skirtingo dydžio sumas, ir tai, kad nėra galimybės nutraukti dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Dėl to svarstytinas yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl šių aspektų atitikties konstituciniams principams“, – spaudos konferencijos pažymėjo L. Nagienė.

Daugiau informacijos:

Seimo narės Laimos Nagienės patarėja

Nijolė Grigonytė

El. p. [email protected]

Tel. 8 (612) 15 973