Aplinkos apsaugos komiteto pranešimas: teikiamas siūlymas sanitarinės apsaugos zonose taikyti išimtis

2022 m. gruodžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Rytoj Seime bus teikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad pagal įstatymą vykdant klaidos atitaisymo procedūrą ir aplink ūkio subjektus registruojant sanitarines apsaugos zonas, būtų taikoma išimtis kitos paskirties sklypams. Projektu taip pat siekiama ūkio subjektus įpareigoti atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Tai reiškia, kad Seimui pritarus įstatymo pataisoms, bus išvengta situacijų, kuomet sanitarinėse apsaugos zonose galiojančių apribojimų ištisų gyvenviečių gyventojams būtų panaikinta bet kokia galimybė naujai statybai, sklypų padalinimams, komercinės ir kitos veiklos vykdymui.

„Jeigu nieko nekeisime, daug gyventojų atsidurs nepavydėtinoje situacijoje, kuomet jų turtas apkraunamas dideliais ribojimais ir galiausiai netenka buvusios jo vertės dėl sumenkusios perspektyvos. Seimo Aplinkos apsaugos komitete pradėjome ieškoti būdų, kaip apsaugoti gyventojus nuo tokios neteisybės. Šiuo klausimu diskutavome su Aplinkos apsaugos komiteto nariais, kitais Seimo nariais, trijų ministerijų, kitų atsakingų institucijų ir gyventojų atstovais“, – teigia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

 „Nusprendėme užtikrinti, kad sanitarinės apsaugos zonų apribojimai nebūtų taikomi teritorijoje jau esantiems gyvenamųjų namų, komercinės ar visuomeninių paslaugų paskirties žemės sklypams. Tai reiškia, kad gyventojai neturės apribojimų naudotis žemės sklypais taip, kaip iki šiol. Vis dėlto, likusioje sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje jie galiotų“, –pabrėžia A. Gedvilienė.

Padėtis, kuomet jau esami sklypai gali būti įtraukti į sanitarinę apsaugos zoną, susiklostė 2019 metais priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuriuo įmonės buvo įpareigotos įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas į kadastro duomenis, nereikalaujant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo. Tokiu sprendimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, atsiradusias dėl per 30 metų netinkamai sutvarkytos zonų registravimo sistemos. Terminas, iki kurio įmonės turi apsibrėžti savo sanitarines apsaugos zonas – kitų metų sausio 1 d. Vis dėlto, ūkinės veiklos vykdytojai, turėję įregistruoti zonas, delsė kreiptis dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir sanitarinės apsaugos zonos įrašymo, o tai padarę, susidūrė su aplink įsikūrusių gyventojų pasipriešinimu.

Jei projektui bus pritarta, gyventojai, kurie buvo įsikūrę neįregistruotoje sanitarinės apsaugos zonoje ar joje vystė komercinę, visuomeninę bei kitas veiklas, ir toliau turės galimybę tai daryti – sanitarinės apsaugos zonos reikalavimai jiems nebus taikomi.  

Siūlomais pakeitimais taip pat norima numatyti prievolę vykdantiems veiklą, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona, atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Siekiama užtikrinti, kad aplink įmonę būtų brėžiama tikslesnio atstumo sanitarinės apsaugos zona. Pastaruosius 30 metų tokios zonos dydis buvo 1000 metrų, tačiau atlikus poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai analizę, gali paaiškėti, kad zona turėtų būti mažesnė. Tai taip pat darytų įtaką sanitarinės apsaugos zonoje atsidūrusiems gyventojams.

Kontaktams:

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė
Aistė Gedvilienė
El. p. [email protected]
Mob. 8 682 04 808