Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: priimamoje negalios reformoje lieka „pilkųjų zonų“

2022 m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

 

Seimui svarstant siūlomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigia, kad reforma yra labai reikalinga, pasirinkti tikslai ir principai yra geri, tačiau nerimą kelia kai kurios įgyvendinimo priemonės, dėl kurių atsakomybė teks Vyriausybei.

Seimo narių teigimu, Seime vyko gana konstruktyvi ir nuosekli diskusija, jos metu pavyko pateikti keletą esminių pasiūlymų, kuriems buvo pritarta. Į įstatymą įrašyta nuostata, kad ištikus negaliai, pagalbą gauna ne tik neįgaliu tapęs asmuo, tačiau ir jo artimieji. Tokiu atveju, pagalba būtų teikiama nedelsiant, nelaukiant oficialaus negalios nustatymo fakto.

„Negalia pakeičia ne tik paties asmens, tačiau ir jo artimųjų gyvenimus, o jai ištikus staiga, gyvenimas pasikeičia per akimirką. Labai svarbu, kad tuo momentu šeima nebūtų palikta viena. Būtina užtikrinti kokybišką socialinę pagalbą nuo pat krizės momento, kad asmuo ir jo šeima pajustų kuo mažiau psichologinių ir socialinių negalios pasekmių”, – sako prie reformos tobulinimo prisidėjęs Linas Kukuraitis.

Pasak parlamentaro, jo ir frakcijos kolegų pastangomis reformoje įtrauktos ne tik nuostatos dėl ankstyvosios pagalbos ir pagalbos šeimai, tačiau sutvarkyta ir reformoje siūloma vieno langelio sistema, užtikrinant kokybišką informacijos apsikeitimą tarp institucijų bei išvengiant papildomos biurokratijos ir pagalbos dubliavimo.

Po ilgų diskusijų, įstatyme įtvirtinamas ir didesnis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo teikiant konkrečią pagalbą. „Nevyriausybiniame sektoriuje veikia daugybė aukštą kompetenciją ir patirtį turinčių darbuotojų ir savanorių. Privalu įgalinti šiuos žmones dalytis savo patirtimi ir pagalba su netikėtai negalią įgijusiais asmenimis ir jų šeimomis. Esu tikras, kad valstybė privalo užtikrinti ir finansuoti tokią ankstyvąją pagalbą, užbėgdama už akių būsimoms socialinėms ir šeimos krizėms, kurios gali ištikti”, – pabrėžia vienas iš pasiūlymo iniciatorių Vytautas Bakas.

Tikimasi, kad Seimas pritars asmenų su negalia įdarbinimo viešajame sektoriuje kvotų įtvirtinimui. Tokia nuostata įpareigotų viešojo sektoriaus įmones ir organizacijas, kuriose dirba daugiau kaip 25 darbuotojai, įdarbinti bent 5procentus asmenų su negalia.

Nepaisant keleto išties esminių pakeitimų ir sutarimų, demokratų teigimu, lieka ir keletas nerimą keliančių dalykų. Tai neaiški negalios ir dalyvumo nustatymo tvarka, lėšų reformos įgyvendinimui trūkumas ir numatomi įgyvendinimo terminai.

„Pagrindinė problema yra ta, kad nemažai svarbių dalykų paliekama poįstatyminiams aktams, o tai reiškia, jog šiuo metu nei Seimas, nei asmenų su negalia atstovai neturi galimybės susipažinti su būsimomis naujomis tvarkomis”,  – teigia L. Kukuraitis. – Neįgaliųjų reforma keičia pačią negalios nustatymo tvarką, kai nuo medicininio modelio pereinama prie labiau socialinio, nustatant asmenų dalyvumą. Kaip konkrečiai dalyvumas ir negalia bus vertinami ir nustatomi iki šiol nėra aišku, nes klausimynai tik rengiami ir viešai neaptariami“. Tai ateityje, pasak politiko, gali sukelti sunkumų, nes jau vaiko teisių reforma parodė, kad patvirtinti didelę visuomenės dalį vertinančius klausimynus be struktūruotos, visus įtraukiančios diskusijos, kuri vyksta Seime priimant teisės aktus, yra sudėtinga.

„Problema gali tapti ir kol kas numatomi tik minimalūs finansai reformos įgyvendinimui. Neramu, kad naujoji tvarka padės gausiai nustatyti asmenų su negalia įvairiausių aktualių poreikių, kurie be papildomo finansavimo tiesiog nebus įgyvendinti. Dėl to savivaldybėse, Užimtumo tarnyboje ar kitur formuosis eilės. Tiek dalyvumo nustatymo tvarka, tiek galimas finansavimo trūkumas yra visiška Vyriausybės atsakomybė ir nuo to, balsuojant už reformą, kurią mūsų frakcija remia,  norime atsiriboti“, – sako L. Kukuraitis.

Kritikuotini yra ir įstatymo įgyvendinimo terminai, nes pati reforma įsigalios tik 2024 m. sausio 1 d., o kai kurios priemonės – tik nuo 2026 m. sausio 1 d. „Lietuvoje kiekvienais metais skaičiuojama apie 2 tūkst. vaikų, 10 tūkst. darbingo amžiaus žmonių ir 11 tūkst. senjorų, kurie tampa neįgaliaisiais ir kuriems nuo pat negalios atsiradimo momento (gimimo, traumos, ligos) reikalinga ankstyvoji pagalba. Pagal dabartinį projekto variantą, visi šie žmonės ir jų artimieji ankstyvosios pagalbos sulauks tik nuo 2026 m. sausio 1 d. Ankstyvoji pagalba ypač svarbi negalią turinčiam žmogui, jo artimiesiems pirmosiomis dienomis, kuomet negalios diagnozės dar nėra, jos nustatymas neretai užtrunka, tačiau realiai žmonės lieka be jokios pagalbos. Toks ilgas įstatymo įsigaliojimo atidėjimo terminas yra nepagrįstas ir diskriminuojantis negalią turinčius žmones. Tai sukurs negrįžtamas pasekmes, kai laiku pagalbos negavusiam žmogui, pvz., naujagimiui vėliau gali būti gerokai apsunkintas arba neįmanomas integracijos procesas“, – teigia Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas V. Bakas.

 

Daugiau informacijos:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ referentas (atstovas spaudai)

Kęstutis Butvydas

El. p. [email protected], mob. 8 612 22 573

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2022-12-15 09:16
   Jolanta Anskaitienė