Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratai susitiko su streikuojančiais VVT vairuotojais: dėl bendrovės ir Vilniaus valdžios neveiksnumo klausimas keliasi į parlamentą“

2022 m. gruodžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariai antradienį susitiko su bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojų profesinės sąjungos atstovais ir streikuojančiais vairuotojais. Pasak frakcijos seniūno Luko Savicko, akivaizdu, kad šis klausimas yra ne tik savivaldos lygmens, bet jau pasiekė ir parlamentinį, kuris reikalauja dar didesnio viešumo ir tam tikrų teisės aktų priėmimo.

 „Kiekvieną dieną Vilniaus autobusų ir troleibusų vairuotojai vargsta, kad išsikovotų tai, kas XXI amžiuje yra savaime suprantama, – padorus atlyginimas, normalios ir teisės aktus atitinkančios darbo sąlygos. Šiandien viešasis transportas savo būtinąsias paslaugas užtikrina ne dėka „kūrybingo ir konstruktyvaus“ VVT vadovo darbo, bet dėl profsąjungos atstovų, vairuotojų, kurie savanoriškai streiko metu dirba ir užtikrina minėtas paslaugas. Jei miesto valdžia nesugeba spręsti jų keliamų klausimų, gal tai pavyks padaryti su parlamento įsitraukimu“, – pažymi L. Savickas.

Pasak jo, sunkiai paaiškinamas ir mero Remigijaus Šimašiaus teiginys, kad jis nesutinka 50 proc. kompensuoti streikuojančių vairuotojų darbo užmokesčio.

„Profesinė sąjunga įsipareigoja pati kompensuoti pusę streikuojančių vairuotojų atlyginimo, o likusiai daliai prašo kompensacijos iš VVT. Kaip ši bendrovė viešai teigia, viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų. Tai per dvi savaites vykstantį streiką susidaro didesnis negu 2 mln. eurų nuostolis. Matome absurdišką visiško neūkiškumo pavyzdį, kada „ištaškomos“ tokios sumos pinigų vien dėl šios bendrovės ir Vilniaus valdžios nenoro kuo greičiau išspręsti streiko priežastis“, – tęsia L. Savickas.

Susitikime dalyvavusi profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad dar iki streiko, dvejus metus buvo keliami klausimai ir prašymai spręsti darbuotojų problemas, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio, vangiai vyko dialogas.

„Net tuo metu, kai savaitę laiko vairuotojai aikštėje prie savivaldybės laukė, iš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus nebuvo noro derėtis. Mums su meru nė karto nepavyko susitikti, dėl to profesinė sąjunga privalėjo imtis tokios kraštutinės priemonės kaip streikas. Matome, kad dabar viešoje erdvėje meras net pradėjo kaltinti streikuojančius vairuotojus. Konstruojama viešoji nuomonė, kad būtent profsąjunga stabdo derybas. Tačiau tai yra netiesa. Meras klaidina visuomenę, vilniečius, užuot sprendęs klausimus“, – sako K. Krupavičienė.

Pasak jos, dabar derybose kalbama, kad vairuotojai be pietų ir poilsio pertraukos gali dirbti ne ilgiau nei 6 valandas, o tai reiškia, kad jie be pietų, be poilsio 6 valandas nesustodami vairuoja.

„Jeigu vairuotojas „telpa“ į grafiką, tai jis turės 30 minučių pertrauką, tačiau jei dėl transporto kamščių ar kitų situacijų eisme nespėja pagal grafiką, tai net ir to pusvalandžio jis nebetenka. Mes deramės, kad vairuotojas bent po 5 darbo valandų galėtų turėti pietų pertrauką. Be to, vairuotojams sudaromas nepatogus darbo grafikas. Pavyzdžiui, iš ryto dirba keturias valandas, po to tiek pat laiko sėdi autobusų parke, nes gyvenantys kaimuose į namus negrįžta, ir vėl 17 val. pradeda darbą, o baigia 21–22 val. Tada pamiega penkias valandas ir vėl 5 val. ryto būna darbe“, – kalbėjo K. Krupavičienė.

Pasak Seimo narės Laimos Nagienės, aptartos darbo sąlygos šokiruoja, ypač kai yra kalbama apie moteris vairuotojas, kurioms reikia pertraukos dėl visiems suprantamų higienos dalykų.

„Šioje situacijoje kyla dar vienas aktualus klausimas – ką daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Kur yra jai pavaldi Valstybinė darbo inspekcija? Jos yra atsakingos už nustatytus darbo pažeidimus. Kodėl jos nevykdo savo funkcijų ir netiria šių atvejų, neužtikrina kontrolės?“ – klausimus minėtoms institucijoms kėlė L. Nagienė. 

„Mes neturime kur nusiplauti rankas, neužtikrinamos higienos normos, nėra tualetų, poilsio kambario, kad vairuotojams nereikėtų sėdėti autobuse ir šalti 40 minučių, kai dabar yra 10 laipsnių šalčio. Mes neturime kur pasišildyti maisto, tenka jį valgyti šaltą. Vilniaus miesto savivaldybė ir VVT generalinis direktorius Darius Aleknavičius žadėjo, kad šiais metais turėsime 5 modulinius namelius, kuriuose galėsime pailsėti. Tačiau pažadai liko pažadais. O viešai jie deklaruoja, kad įrengs vienuolika, nors net tų penkių nepastatė“, – sakė susitikime dalyvavęs VVT vairuotojas Grigorijus Pliaskovskis.

Jo teigimu, bendrovės vadovybėje sprendimai priimami vienašališkai, visiškai neatsižvelgiant  į darbuotojų interesus ir lūkesčius, ignoruojama ir nenorima bendrauti, primetama sava pozicija, darbuotojų socialinės garantijos prastėja.

„Mes dvejus metus laukiame kolektyvinės sutarties pasirašymo. Pernai rudenį mes kelias savaites miegojome prie Vilniaus miesto savivaldybės palapinėse, kad meras R. Šimašius atkreiptų dėmesį. Tačiau jis per visą savo kadenciją nė karto neatėjo kalbėtis, išklausyti darbuotojų nuomonės. Dar praėjusiais metais daugiau kaip 600 vairuotojų norėjo stabdyti darbo sutartis, tačiau dėl šalyje įvestos nepaprastosios padėties ir pandemijos, mes negalėjome streikuoti, buvome įstumti į kampą, tad laukėme to momento, kai galėsime visiems viešai pasakyti, kad jau „užteks“ tyčiotis iš mūsų“, – kalbėjo G. Pliaskovskis.

Pasak VVT vairuotojo Žilvino Viršilo, darbuotojai neturi normalių dviejų poilsio dienų paeiliui, kurių metu būtų galima pabūti su šeima, susitvarkyti buitį ar tiesiog pailsėti.

„Numatyta, kad per 7 dienas darbuotojas turi penkias dienas dirbti, o dvi ilsėtis. Tai dabartinė įmonės valdžia tas poilsio dienas skaido – duoda vieną išeiginę, pavyzdžiui, sekmadienį, o kitą – trečiadienį. Tai per tą vieną parą belieka tik išsimiegoti ir nieko nebedaryti“, – kalbėjo Ž. Viršilas.

Jis tęsė, kad pagal seną tvarką, kai vairuotojai stovi kamščiuose ir tuo metu faktiškai dirba, už šį laiką būdavo sumokėta, tačiau dabar situacija pasikeitė į blogąją pusę.

„Gauname lapkričio mėnesio algalapį pagal naują tvarką ir matome, kad atima tą laiką, kai yra vėluojama 5 ar 10 minučių, neviršijus numatytos 30 min ribos, ir už jį nėra sumokama. Tačiau juk kamšiuose pačios transporto priemonės nevažiuoja, jų niekas nepalieka“, – teigė Ž. Viršilas.

Demokratų frakcija ir toliau ketina imtis iniciatyvos aiškintis streiko situaciją ir inicijuoti Seime atitinkamas įstatymo pataisas, kurios neblogintų streikuojančių darbuotojų padėties.

 

Daugiau informacijos:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ referentas (atstovas spaudai)

Kęstutis Butvydas

El. p. [email protected], mob. 8 612 22 573

 

   Naujausi pakeitimai - 2022-12-20 15:20
   Jolanta Anskaitienė