Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo narės Agnės Širinskienės pranešimas: „Mokslininkai Konstituciniam Teismui teikia duomenis apie galimybių paso poveikį“

2023 m. sausio 9 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje grupė mokslininkų pristatė tyrimą apie galimybių paso poveikį, kuris publikuotas prestižiniame tarptautiniame recenzuojamame moksliniame žurnale Journal of Infection. Šie duomenys bus pateikti ir Konstituciniam Teismui, kuris šiuo metu nagrinėja jau 6 su pandeminiais ribojimais susijusias bylas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

 

Pasak farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno, moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai padėjo išvengti mirčių Lietuvoje. Galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje užfiksuotas didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione. Nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 4 d. perteklinis mirtingumas Baltijos regiono šalyse, kuriose galiojo galimybių pasai (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje) buvo daugiau nei 2 kartus didesnis negu tose, kur jų nebuvo (Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje).

„Galimybių pasų idėja grindžiama klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo COVID-19. Tačiau atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19 nebuvo tirtas. Šie tyrimai neturėjo tikslo įvertinti mirties riziką. Vis dėlto pažymėtina, kad Pfizer vakcinos tyrimo, kuriuo remiantis ji įregistruota, metu skiepytų žmonių mirė daugiau negu neskiepytų. Vėlesni tyrimai parodė, kad COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria. Tuo tarpu Lietuvoje vakcinuoti asmenys galėjo dalyvauti renginiuose be dalyvių skaičiaus apribojimų, todėl galimybių pasai galėjo prisidėti prie COVID-19 plitimo“, – sako doc. dr. R. Jankūnas.

„Atlikdami analizę nustatėme, kad galimybių pasą skatinę įvesti asmenys savo prielaidas rėmė dar 1927 m. sukurtu teoriniu supaprastintu infekcijos sklidimo modeliu. Šis modelis netinka statistinėms prognozėms, nes jį taikant reikia žinoti tikslius dar neužsikrėtusių, užsikrėtusių ir pasveikusių žmonių duomenis, kai tikrovėje yra žinomi tik užregistruotų užsikrėtimų skaičiai. Delta ir omikron bangų persiklojimas taip pat nebuvo ištirtas. Kitaip tariant, galimybių pasų naudą įrodantis matematinis vertinimas, kurį taikė galimybių paso iniciatoriai, mūsų manymu, yra netinkamas. Tuo labiau, moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai galėtų padėti valdyti ir būsimas epidemijas“, – tyrimą apibendrindamas konstatuoja duomenų analitikas prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas.

Visuomenės sveikatos profesorės dr. Miglės Helmersen teigimu, visuomenės sveikatos apsauga remiasi žmogaus įgalinimo principu – visuomenės sveikatos specialistai turi dirbti taip, kad žmonės galėtų tinkamai pasirinkti, ką jie daro ir ko jie nedaro savo sveikatos naudai. Žmogaus teisių ribojimas galimybių pasu pažeidžia šį svarbų principą. Eksponentinis infekcijos plitimas yra mechaninis procesas, nes visuomenėje žmonės gyvena stebėdami, bendraudami, mokydamiesi ir dirbdami, laikydamiesi atsargumo priemonių net be jokio valdžios ar vyriausybių nurodymo. Galimybių paso strategijoje į tai nėra atsižvelgiama. Tad šia prasme pasas „nužmogina“ žmones, nuvertina jų santykį su visuomene ir aplinka. O žinant, kad psichosocialinė aplinka tiesiogiai ir stipriai paveikia mūsų sveikatą, galima svarstyti, kad tokie „pasai“ gali sukelti daugiau žalos nei naudos visuomenes sveikatai“, – sako prof. dr. M. Helmersen.

Spaudos konferencijoje dalyvavę mokslininkai sutaria, kad analizuoti pandemijos valdymą įvairiais aspektais yra ypač svarbu, nes tai sudaro sąlygas įsivardinti silpnybes, pripažinti klaidas ir iš jų mokytis. „Gaila, kad noro pripažinti klaidas nematome politiniame lygmenyje, ir susidaro įspūdis, kad pandemijos valdymo periodą siekiama kaip įmanoma greičiau užmiršti, nenorima jo analizuoti. O analizuoti reikia. Juo labiau kad liko nepamiršti beprecedenčiai žmonių teisių suvaržymai, kurie, dabar jau akivaizdu, neturėjo tam mokslinio pagrindo. Dėl to mūsų atlikto tyrimo medžiagą artimiausiu laiku perduosime Konstituciniam Teismui, šiuo metu nagrinėjančiam šių suvaržymų teisėtumą“, – pažymėjo doc. dr. R. Jankūnas.

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja 6 bylas, dvi iš jų – tiesiogiai susijusios su galimybių paso teisėtumu ir jo sąlygotu žmogaus teisių suvaržymu, trys – su judėjimo laisvės ribojimais ir viena – su verslo suvaržymais. „Mokslinis pandemijos valdymo priemonių pagrįstumas yra teisiškai reikšmingas vertinant žmogaus teisių, verslo laisvės ribojimo teisėtumą, o konkrečiai – atsakant į klausimą, ar taikytos priemonės buvo proporcingos. Konstitucinė teisė jau žino atvejų, kuomet vyriausybėms neturint taikytų priemonių pagrindimo, paaiškėjus, kad priemonės buvo nepagrįstos, pandeminiai suvaržymai buvo pripažinti antikonstituciniais. Taip yra įvykę Austrijos Konstituciniame Teisme. Prekybos centrų veiklos apribojimas priklausomai nuo jų kvadratūros buvo pripažintas antikonstituciniu, nes Austrijos sveikatos ministerija nesugebėjo pagrįsti parduotuvių diferenciacijos reikšmės visuomenės sveikatai. Tad mokslininkų atlikto tyrimo reikšmė, mūsų atveju, ne tik medicinai, bet ir visai teisės sistemai, žmogaus teisių apsaugai, yra milžiniška“, – teigė Seimo narė A. Širinskienė.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

 

Nuoroda į publikaciją, kurioje pristatomi mokslinio tyrimo rezultatai:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0163445322007034

 

PDF formatu: https://reader.elsevier.com/reader/sd/pii/S0163445322007034?token=1579C916608C9C96D185271799A6AED96A575C4710703CCFD9986E0A40BE564971E74CA33F40202571CFACBF60BC0600&originRegion=eu-west-1&originCreation=20230108075238

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė Agnė Širinskienė

El. p. agne.sirinskiene@lrs.lt

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-01-10 09:55
   Monika Kutkaitytė