Seimo Pirmininkė: „Kartu švęsime teisingos taikos pergalę“

2023 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Viktoriia Chorna)

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad metai – ne tik Putino Rusijos pradėto neišprovokuoto ir nusikalstamo karo prieš Ukrainą sukaktis, bet ir geras pagrindas padaryti tam tikras išvadas.

„Įtampa tvyrojo ore, tačiau iki paskutinės akimirkos vylėmės, kad nugalės jei ne sveikas protas, tai bent savisaugos jausmas. Deja, nugalėjo imperinės ambicijos, liguistas įtarumas ir iškreiptas didybės suvokimas. Nugalėjo karas“, – praėjusių metų vasarį prisimena V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo Pirmininkės, tada buvo tvirtinančių, esą karas ilgai netruks, vos kelias dienas, kad Rusija ganėtinai nesunkiai užims Charkivą, Odesą, Dniprą, netgi Kyjivą, okupuos teritoriją iki Dnipro, o gal net visą Ukrainą.

„Jau po kelių karo dienų tapo aišku, o po savaitės – visiškai akivaizdu, jog Rusijos karinės mašinos galimybės gerokai pervertintos, o Ukraina neįvertinta. Kalbėję apie trumpą karinę operaciją, apsiskaičiavo. Jie skaičiavo tankus, raketas ir lėktuvus, tačiau nesugebėjo pasverti žmonių ryžto kovoti ir nugalėti. Neįvertino ukrainiečių troškimo gyventi normalioje europietiškoje valstybėje – be sovietinio palikimo, rusiško tipo oligarchų, biurokratijos savivalės ir korupcijos. Europa turi ką pasiūlyti Ukrainai, kaip ir Ukraina – Europai. O Putino Rusija negali nieko duoti, tik atimti“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Susitelkus Vakarams, pradėjus tekėti humanitarinės pagalbos srautui, daugėjant ekonominių sankcijų, stiprėjant diplomatinei, politinei ir pilietinei paramai, tapo akivaizdu, kad Ukraina atsilaiko ir perima iniciatyvą.

„Tačiau to negana. Ginkluotė, ypač sunkioji, yra būtina sąlyga persilaužti kare. Nors vieni principiniai sprendimai jau padaryti, kiti dar svarstomi, ginkluotė, net galutinai susitarus dėl apimčių, neatsiras akimirksniu, tam reikia laiko“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Pirmininkės teigimu, iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, bet įgyvendindama agresijos tikslus, Rusija gauna visiškai priešingus rezultatus nei tikėjosi. Ukrainos visuomenė dabar – labiau nei anksčiau susitelkusi, nusiteikusi antirusiškai, provakarietiška. Karo pradžioje kalbėdama apie „Ukrainos demilitarizaciją“, Rusija sukūrė sąlygas, leidžiančias ukrainiečiams apsiginkluoti naujausiais vakarietiškais ginklais. Ironiška, tačiau dabar demilitarizuojasi kaip tik Rusija, jau praradusi karo lauke didžiulę technikos dalį ir stokojanti šaudmenų.

„Taigi trečia išvada tokia: Putino Rusija jau pralošė Ukrainą ir dabar labai rizikuoja pralošti pačią Rusiją. Ukraina jau laimėjo. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga. Tarp karo ir taikos turi būti teisingumo pergalė. Agresija privalo būti įvertinta, nusikaltimų organizatoriai ir vykdytojai nubausti, nuostoliai atlyginti. Tik tuomet nugalės taika. Teisinga taika. Šiame kare visi kartu švęsime teisingos taikos pergalę. Šlovė Ukrainai! Slava Ukraini!“ – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Karo metinių proga Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkai paskelbė bendrą dokumentą (LT ir EN).

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen

atstovė spaudai Ilona Petrovė

Tel. (8 5) 239 6030

Mob. 8 698 42 071

El. p.  [email protected]