Seimo nario R. Lopatos pranešimas: „Seime kilo iniciatyva, kad pavežėjai savo klientus turėtų aptarnauti lietuviškai“

2023 m. kovo 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Lietuvoje pavežėjų paslaugas teikiantiems asmenims nebūtina mokėti valstybinę kalbą, ir tai yra problema, kurią padėtų išspręsti naujasis Valstybinės kalbos įstatymas, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata.

„Iš mūsų Konstitucijos išplaukia, kad keleiviai būtų aptarnaujami valstybine kalba – bent jau ne rusiškai. Dažnai pavežėjai negali elementarių aptarnavimo frazių ištarti lietuviškai – ir tai yra dar viena priežastis, kodėl Seimo pavasario sesijoje turime priimti naująjį Valstybinės kalbos įstatymą“, – teigia Seimo narys.

Anot Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos, pavežėjų kalbos gebėjimai yra labai didelė problema, kurios neišeina išspręsti remiantis esama teisine baze. Valstybinės kalbos įstatymas, priimtas dar 1995 metais, nenumatė naujų darbo santykių formų, todėl lietuvių kalbos mokėjimo galima reikalauti tik iš asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis. „Nuolat sulaukiame vartotojų skundų. Vis dėlto pavežėjų paslaugas teikiančios platformos teisiškai nieko nepažeidžia, nes neprivalo iš vairuotojų reikalauti mokėti lietuvių kalbą. Kai buvo priimamas Valstybinės kalbos įstatymas, niekam nešovė į galvą, kad darbo santykiai gali būti sudaromi ne tik pagal darbo sutartį. Dabar tikrovė yra pasikeitusi“,  – sako A. Valotka.

Inspekcijos viršininko teigimu, problemą padėtų išspręsti pats Seimas, priimdamas konstitucinį Valstybinės kalbos įstatymą, pagal kurį valstybinės kalbos mokėjimas nebebus siejamas su darbo santykių forma. Nauja šio įstatymo redakcija Seime užregistruota pernai gruodį.

Leidimus asmenims, norintiems už atlygį lengvaisiais automobiliais vežti keleivius, išduoda Lietuvos transporto saugos administracija. Per dvejus metus galimybė verstis pavežėjo veikla buvo suteikta beveik 14 tūkst. asmenų.

Ir R. Lopata, ir Migracijos departamentas yra užklausę Lietuvos transporto saugos administracijos, kiek trečiųjų šalių piliečių yra gavę leidimus vykdyti pavežėjo veiklas, bet tikslios statistinės informacijos nesulaukė.

R. Lopatos pastebėjimu, didžiausia Lietuvoje veikianti pavežėjų platforma savo sąlygose nurodo, kad iš vairuotojo „turi teisę reikalauti (...) minimaliai susikalbėti su keleiviu ir kelionės metu atsakyti į jo klausimus“, bet tai anaiptol ne visada užtikrinama.

Kontaktinis asmuo:

Raimundas Lopata

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Ateities komiteto pirmininkas

Tel. (8 5) 239 6351

El. p. [email protected]